Svarbiausi mero darbai: kaip V. Laurinaitis kūrė pasitikėjimo tiltą su bendruomene

Lyderystė, kurią renkasi žmonės

Kita priežastis – tai mero asmeninės savybės ir gebėjimas telkti stiprią komandą, su kuria jam ne kartą pavyko laimėti gyventojų pasitikėjimą ir rinkimus. Šių savybių gali prireikti dar viename politinių batalijų lauke dėl mero posto, jei V. Laurinaitis kandidatuos. O kandidatuoti veikiausiai paskatins paskutinė galimybė būti išrinktam, nes pagal naujausią Vietos savivaldos įstatymo pataisą meru galima būti išrinktam ribotai – tik dviem kadencijoms.

V. Laurinaitis be pertraukos vadovauja Šilutės rajonui nuo 2014 metų. Per šį laikotarpį tris kartus buvo išrinktas meru tiesioginiuose rinkimuose, o vienus metus ėjo mero pareigas tarybos sprendimu, remiantis koaliciniu susitarimu. Tai ir buvo ilgalaikio vadovavimo rajonui pradžia.

- Praėjo vienuolika metų vadovavimo rajonui. Kokius darbus meras pats įvardintų kaip svarbiausius – tuos, kurie paliko žymę ir, tikėtina, dar ilgai išliks žmonių atmintyje?

- Pirmiausia norisi pažymėti garsiąją, nors ir su kai kuriomis nesėkmėmis, autobusų parko iškėlimą. Žinoma, dar nesibaigė teismai dėl kai kurių aplinkybių, bet kiek man žinoma, ten eina viskas į gerąją pusę. O visumoje džiugina, kad pavyko pakeisti miesto kraštovaizdį prie pagrindinio įvažiavimo ir šiuo metu nebėra betoninės tvoros, tarsi kokiame lageryje, o džiugina prekybos centro ir naujos autobusų stoties šiuolaikinė, kompaktiška architektūra, kuri dar labiau atvėrė vaizdą į Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios ir buvusios vaikų prieglaudos architektūros ansamblį. Beje, pastaroji taip pat buvo suremontuota ir veikia miesto bendruomenės labui.

- O koks sekantis objektas?

- Antrasis svarbus statinys, ar projektas, kaip bepavadintum, savo svarba nemenka, – tai estakados statyba į Rusnę. Nors savivaldybės indėlis šiose statybose nėra reikšmingas – čia didžiausias nuopelnas yra Lietuvos Vyriausybės, kuriai tuo metu vadovavo Saulius Skvernelis. Jau per dvidešimt metų politikų kalbos dėl estakados buvo seniausiai įgrisusios visiems vietos gyventojams, bet vis tiek pavasariniai potvyniai vargino žmones. Su kiekvienais metais ilgėjantys potvyniai tuos vargus ir rūpesčius tik aštrino. Labai džiaugiamės, kad pavyko šį projektą įgyvendinti. Liko, žinoma, nedidelė atkarpa nuo K. Griniaus tilto iki miesto ligoninės, kur būtina sutvarkyti kelią, įrengti dviračių taką, bet tikimės, kad ir šie darbai ne tik pajudės, bet ir bus užbaigti greitu laiku.

- Kokie dar objektai svarbūs kraštui?

- Ne vieną kadenciją buvo kalbama apie baseiną ir kultūros namus, kurie prašyte prašėsi renovacijos. Atėjo ir jų eilė. Dabar miesto gyventojai ir svečiai gali džiaugtis įvairiais renginiais atnaujintuose kultūros namuose, pasiplaukioti baseine, lankytis jo SPA zonoje. Jame taip pat rado vietos ir miesto sportininkai.

Pastaruoju metu vyksta miesto alėjų sutvarkymo darbai. Turime užbaigtą Knygnešių kvartalo ir Jaunimo alėjos teritoriją, kiemus ir aikšteles, artimiausiu metu prasidės Laisvės alėjos rekonstrukcija, kurios vertė viršija du milijonus eurų.

Galima sakyti, kad tai keturi pagrindiniai projektai, kuriais ypač didžiuojuosi. Kartais net patys gyventojai netikėdavo, kai pradėdavome kalbėti: padarysime, sutvarkysime. O kai darbai buvo baigti – reakcija buvo labai teigiama.

- Su kuo dar susidūrėte, kas paliko atmintyje savo pėdsaką, kaip savotiško barjero įveikimą?

- Tai pagrindiniai darbai, aišku, yra tų kasdieninių darbų – apšvietimas, vandentiekis, keliai... Su keliais yra prasčiausia situacija. Kur benuvažiuotume į kitą seniūniją, paklausi, kokios problemos, tai sulauki vienintelio atsakymo: keliai.

Prisimenu, kai mes pradėjome važinėti 2015 metais su ataskaita, būdavo daug piktumų, nepasitenkinimo. Ir tada mes galvojome: kaip čia kas yra, ko čia trūksta. Tai dabar, kai važiuojame pastaraisiais metais ir tie, kurie nauji yra politikai, klausia, ar čia visą laiką taip ramiai tyliai praeina tos ataskaitos. Niekas nekelia triukšmo, ramiai klauso. Ne, sakau, pradžioje ir 2015, ir 2016 metais būdavo visko. Bet važiuojam į seniūnijas, kalbamės su gyventojais, seniūnus įpareigojome daugiau bendrauti su žmonėmis. Būdavo ne tai, kas nepadaryta, bet žmonės nežinojo, kas yra padaryta ir kas daroma, trūko informatyvumo. Bendravimas su gyventojais duoda didelį pliusą politikui: jei pasakai, kad šiemet negalėsime, o kitais metais tikrai, tai žmonės supranta, yra viskas tvarkoje, bet žinoma, vien pažadais taip pat nemaitinsi. (Bus daugiau)