Kuršių marių žvejybos ateitis – ant valdžios stalo: Šilutėje lankėsi aplinkos ministras

Šimtmečių tradicija, kurią reikia išsaugoti

Pagrindinis pokalbių akcentas – Kuršių marių žvejyba. Šilutės rajonas – vienas iš paskutinių bastionų, kur ši tradicija dar gyva, o žvejys nėra tik nuotrauka muziejuje. Rajono meras Vytautas Laurinaitis atvirai kalbėjo apie žvejų bendruomenių išlikimo problemas, biurokratinius barjerus, nesupratimą Vilniuje ir būtinybę išlaikyti šimtmetinę žvejo tapatybę Pamaryje.

„Ministrui buvo parodyta tikroji žvejybos reikšmė – tai ne vien darbas, tai gyvenimo būdas. Ir jei mes norime šią tradiciją išsaugoti, reikia ne kalbėti apie ją, o priimti sprendimus, kurie leis gyvuoti ir po 10, ir po 50 metų“, – pabrėžė V. Laurinaitis.

Susitikime su Žuvininkystės Įmonių Asociacija Lampetra atstovais, buvo išsakytos žvejų bendruomenių problemos, jų lūkesčiai ir pasiūlymai. Kalbėta apie būtinybę užtikrinti tvarią žvejybos politiką, kuri derintų aplinkosaugą su socialiniu teisingumu – kad žvejyba išliktų kaip veikla ir kultūrinė tapatybė, perduodama ateities kartoms.

Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojos Daivos Žebelienės, kuri aktyviai dalyvavo diskusijose: „Aplinkos ministras krašte lankėsi pirmą kartą, ir Pamarys jam paliko gilų įspūdį. Jis pamatė, kad čia žvejyba nėra tik verslas ar tradicija – tai gyvenimas. Todėl labai svarbu, kad ministerija atkreiptų dėmesį į šio regiono ypatumus priimdama sprendimus.“

Žvejai dėkoja Aplinkos ministrui Povilui Poderskiui, Seimo nariams Daivai Žebelienei ir Tomui Domarkui, taip pat Žemės ūkio viceministrui Arūnui Jagminui už įsitraukimą ir palaikymą, siekiant išsaugoti Pamario žvejybos ateitį.

Šilutė siekia sprendimų dėl potvynių grėsmės

Šilutės rajono savivaldybė kartu su „Šilutės vandenys“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydama įtraukti krantinių rekonstrukciją į valstybinių investicijų planus. Tai būtina potvynių rizikai mažinti ir gyventojų saugumui užtikrinti.

Ministerijai taip pat pasiūlyta patikslinti kai kuriuos projektų vertinimo kriterijus, kad jie labiau atitiktų realias gyvenviečių sąlygas. Tikimasi, kad Kuršių marių ir Nemuno žemupio regionui bus skiriamas deramas dėmesys.

Šilutei svarbios ir kitos problemos

Susitikimo metu kalbėta ir apie kitas svarbias temas, kurios Šilutėje aktualios visais metų laikais.

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Andrius Jurkus pristatė:

• Potvynių prevenciją – siūloma įtraukti krantinių rekonstrukciją į valstybinių investicijų planus, kad būtų apsaugoti žmonės ir jų turtas.

• Atliekų tvarkymo sistemos gerinimą – ieškoma efektyvesnių sprendimų, kaip geriau tvarkyti atliekas rajone.

• Apžvalgos bokšto statybą – tai svarbus projektas turizmui skatinti.

• Vandens kokybės gerinimą – UAB „Šilutės vandenys“ įgyvendina svarbius projektus, tačiau reikalingas ir valstybės palaikymas.

• Teritorijų planavimo konsultacijas – regionuose trūksta specialistų, todėl siūloma teikti savivaldybėms daugiau profesionalios pagalbos.

• Daugiabučių renovaciją – siekiama, kad renovacijos procesas būtų paprastesnis ir aiškesnis gyventojams.

Šilutės vadovai tikisi, kad šie klausimai neliks tik kalbomis.

Šilutė nori būti girdima

Dialogas – gyvas, konkretus ir su aiškia žinute: Šilutė nori būti girdima, o ne tik toleruojama Vilniaus koridoriuose. Klausimai išdėstyti, sprendimų laukiama. O kaip visada – ar tai nebus dar vienas vizitas su pažadais, ar realių veiksmų pradžia – parodys laikas ir žmonės.

Vienas dalykas aišku – Pamarys su savo žveju, krantine ir potvyniu nemėgsta abejingumo. Ir jei valdžia nori pagarbos – ji turi ją užsitarnauti sprendimais.