Ar Nemunas taps jungtimi ar tik viešų pasigyrimų fonu?

Tik kalbos – o kur darbai?

Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius savo socialiniuose tinkluose gyrėsi dalyvavęs šioje konferencijoje, rašydamas:

„Šiandien kartu su LR Prezidentūros atstovais, Seimo nariais, savivaldybių merais, AB Vidaus vandens kelių direkcijos ir LR Susisiekimo ministerijos atstovais dalyvaujame LR Seimo laikinosios savivaldybių, kurias jungia Nemunas, grupės išplėstiniame posėdyje. Darbotvarkėje numatyta aptarti dabartinės Nemuno upės galimybes ekonomikai, verslui ir turizmui bei pristatyti iššūkius, su kuriais susiduria šalies savivaldybės.“

Tačiau iš mero pusės neišgirsta nei vieno viešo pasisakymo, nei konkrečių siūlymų dėl Pagėgių krašto. Tyla kartais kalba garsiau nei žodžiai.

Tarp žodžių ir realybės – vandens turizmo stagnacija

Pasidomėjus realia situacija Pagėgiuose, susidaro įspūdis, kad vandens turizmas čia gyvena tik pristatymuose ir įsivaizduojamose strategijose. Apsilankius Pagėgių turizmo informacijos centro (TIC) tinklalapyje – nerandame nė vienos užuominos apie vandens turizmą, apie tai nekalba nei maršrutai, nei rekomendacijos.

Laivas „Skalva“, kuris galėtų būti vienas iš krašto turizmo simbolių, šiuo metu neeksploatuojamas. Vienintelis siūlomas maršrutas – nuo Rambyno iki Panemunės – lieka tik informaciniu prisiminimu interneto svetainėje.

TIC darbuotoja Loreta Maziliauskienė telefonu patvirtino:

„Pasiplaukiojimai nevyksta, nes dėl silpnos variklio galios laivas negali plukdyti didesnio keleivių kiekio.“

Paklausta apie planus keisti variklį ar atnaujinti eksploataciją, atsakė, kad tai ne jos kompetencija – esą reikia teirautis Pagėgių savivaldybės administracijos.

Tačiau... tyla

Ir štai čia – dar vienas iškalbingas epizodas. Bendradarbiavimo sąvoka Pagėgiuose galimai yra sunkiai suvokiama. Kai kreipėmės į savivaldybės administracijos direktorę Ligitą Kazlauskienę su prašymu telefonu pakomentuoti situaciją dėl laivo „Skalva“ – sulaukėme siūlymo klausimus siųsti raštu. Į klausimą, kodėl nesutinka komentuoti gyvai, direktorė atsakė:

„Nes mano žodžiai visada laikraštyje būna iškraipomi.“

Toks atsakymas ne tik žeidžia žiniasklaidos profesinį padorumą, bet ir rodo, kad valdininkai, neturėdami ką pasakyti, dažnai pasirenką tylą ar „raštinę biurokratiją“.

Todėl šiuo straipsniu viešai kreipiamės į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorę Ligitą Kazlauskienę:

Gerbiama direktore, laukiame viešo atsakymo:

– Kodėl laivas „Skalva“ nėra eksploatuojamas?

– Kodėl Pagėgių savivaldybės teritorijoje iki šiol nėra įrengtos tinkamos prieplaukos?

– Kada planuojate atgaivinti vandens turizmą Pagėgių krašte?

Kaimynai juda į priekį – Pagėgiai buksuoja

Kol Jurbarkas, Birštonas ar Druskininkai inicijuoja vandens maršrutų plėtrą, rengia projektus krantinių įrengimui, derasi su ministerijomis ir ieško europinių investicijų, Pagėgiai lieka tylūs. Tarsi Nemunas jiems būtų kliūtis, o ne galimybė.

Vietoj išvadų – atviras klausimas

Nemunas jungia dešimtis miestų ir kraštų. Tačiau kol Pagėgiuose laivas stovi, o atsakingi asmenys slepiasi už biurokratinių atsirašinėjimų – šis kraštas lieka nuošalyje. Nuo turizmo, nuo pažangos, nuo vizijos.

Ar Pagėgiai tik pasyviai stebės, kaip kiti regionai kuria patrauklius turizmo maršrutus, atveria investicines galimybes ir kelia regioninę ekonomiką? O gal turime teisę reikalauti aktyvaus dalyvavimo, viešų planų ir realių žingsnių, o ne tik „Facebook“ pranešimų apie „dalyvavimą“?

Nemunas – ne tik gamtinė riba, bet ir galimybė. Kol kas – praleista.