Meras: savivaldoje labiau vyrauja komunalinė politika

- Kaip su dabartine vyriausybe kaip klostosi santykiai?

- Vienareikšmiškai galiu pasakyti – su dabartine Vyriausybe dirbti lengviau nei su buvusia, kuriai vadovavo konservatoriai. Sausio pabaigoje premjeras pakvietė merus į susitikimą. Ne vienas meras tąkart pasakė – pagaliau po ketverių metų galime vėl atvykti į Vyriausybę, pagaliau atsirado viltis, kad mus išgirs ir ministrai. Turėjome pokalbį su susisiekimo ministru, bendravome su aplinkos ministru, kuris pažadėjo atvykti į Šilutės kraštą, kai tik orai atšils. Dėl apžvalgos bokšto – rankų nenuleidome, darbai juda toliau.

Sutarėme su švietimo ministre ir Vyriausybe dėl Kintų „Vėtrungės“ stovyklos. Tapsime dalininkais profesinio rengimo centre, todėl stovyklos renovacija turi būti užbaigta.

Galiu atsakingai pasakyti – visiškai pasikeitė bendravimas, požiūris, dėmesys regionams. Prezidentas taip pat pritaria Regionų ministerijos steigimui. Kiek iš to bus realios naudos – parodys gyvenimas, bet vien tai, kad požiūris pasikeitęs, kad su mumis kalbamasi – tai jau daug. Ir tai – vienareikšmiškai.

- Kokia jūsų nuomonė dėl mokyklų situacijos?

- Kalbant apie mokyklų pertvarką ar klasių mokytojų skaičių – negalime visko skaičiuoti vien pagal aritmetinę logiką. Kiekvienas regionas, kiekvienas rajonas turi savo ypatumų, situacijos yra skirtingos, vienodų sprendimų čia nebus.

Jei žiūrėsime tik formaliai, galime dar labiau atitolinti kaimiškas vietoves. Bet kas nuo to laimės? Niekas. Nei vaikai, nei tėvai, nei bendruomenės. O ar nuo to bus geriau? Ne – tikrai nebus.

Be abejo, pokyčiai vyksta, ir jie dideli. Bet turime nepamiršti, kad švietimas – ne vien skaičiai lentelėse. Tai – žmonės, šeimos, gyvenimo kokybė regionuose.

- Jūsų planai politikoje?

- Laiko dar turime pakankamai – daugiau nei metus. Politikoje viskas gali greitai keistis. Kartais užtenka ir pusmečio, kad situacija apsiverstų.

Tie čekiukų skandalai manęs negąsdina. Aš neėmiau nė cento, man tai yra visiškai neaktualu. Yra kolegų Lietuvoje, kuriems – kitaip, jie turi reikalų. Bet mes turime koaliciją, turime Seimą – klausimas, kaip jis pasirodys, nes visgi esame daugumoje.

Aš mėgstu kalbėti aiškiai – kai lieka metai, tada ir susidėlioji viską. Dabar kortų neatskleisiu, bet nesakau „ne“. Iš aktyvios politikos nesitrauksiu ir nesakau, kad visiškai nedalyvausiu, o koks bus statusas – tai jau kitas klausimas.

Pas mus, žinote, konkurencija dėl mero posto visada nemaža. Kandidatų – mažiau nei aštuoni ar devyni dažniausiai nebūna.

- Taip yra konkurentų, kurie aiškiai demonstruoja pranašumą  - jaunystę, kai jūs į tai žiūrite?

- Tas jaunesnio amžiaus pranašumas – ne visada išlieka tikru pranašumu. Turiu gerą pavyzdį, gal ne visi pastebėjo, bet kalbu apie Aplinkos apsaugos ministeriją, kuriai vadovavo ministras Simonas Gentvilas. Jeigu jo viceministras sako: „Ne, aš nieko nedarysiu, nes nežinau, ar taip gerai bus. Esu jaunas, bijau susigadinti politinę karjerą“ – tai, atsiprašau, kiekviename darbe yra rizika. Yra teisininkai, galima pasikonsultuoti. Aš juk nieko neteisėto neprašau.

Tai ir rodo – jaunystė ne visada atneša tą kažkokį naują vėją ar sprendimus. Ypač savivaldoje, kur daugiau vyrauja ta komunalinė politika: šaligatvis, kelias, apšvietimas. Čia neformuojamos kažkokios ideologijos, čia – bendruomenės žmonių reikalai ir sprendžiama kas jiems svarbiausia. Be abejo, metai turi savo kainą. O patirtis – savo vertę.

- Mieste kiemuose jau trūksta vietos, daugėja automobilių, o vietų jiems statyti mažėja. Kaip savivaldybė sprendžia šią problemą?

- Labai paprastai tas yra, bet čia tik kokį būdą renkasi. Jeigu daugiabučio gyventojai laukia šimtaprocentinio savivaldybės investavimo į jų kiemą – gali tekti ir palaukti. Jeigu nori, kad gatvė ar kiemas būtų sutvarkytas greičiau, yra mūsų tvarka – jeigu gyventojai prisideda 30 procentų, tada darome be eilės arba prioritetine tvarka. Ir jau ne vienas, gal koks dešimt tokių projektų įgyvendinta. Kas dėl gatvelės, kas dėl kiemo – gyventojai susimeta, prisideda tą 30 procentų, o mes padarome darbus be eilės. Paskutinis projektas – Knygnešių kvartale, prie garažų. Šitas garažų kiemas nebuvo įtrauktas, bet gyventojai prisidėjo 30 procentų, tai mes suradome likusius 70 ir padarėme, kad būtų tęstinumas. Tai jei gyventojai nenori laukti savivaldybės nustatytos eilės ir nori greičiau – yra toks būdas. Situacija tokia, nes trūksta lėšų.

- O kaip su istoriiais namais, kurie yra įtraukti į kultūros paveldo objektus. Kaip savivaldybė deda pastangas jų atnaujinimui?

- Kažkodėl vangiai eina ta mūsų programa dėl kvartalinių namų. Mes esame priėmę tvarką – jeigu yra kvartalinis namas, kvartalinėje teritorijoje, mes prisidedame penkiasdešimt procentų. Nėra nė vienos savivaldybės Lietuvoje, kuri tiek finansuotų kultūros paveldo objektus. Mes finansuojame ir dokumentacijos parengimą, ir stogo keitimą, ir fasadų tvarkymą. Norisi, kad miestas gražėtų, kad pajudėtų tas procesas.

Mero asmenybės testas

Paruošėme keletą klausimų, kurie, mūsų manymu padėtų plačiau susipažinti su Vytauto Laurinaičio asmenybe:

- Kokio savo trūkumo norėtumėte atsisakyti?

- Reikėtų būti griežtesniam. Bet mano natūra yra tokia niekada nekirsti iš peties. Kažkas tuo kartais pasinaudoja. Mano toks geraširdiškumas kartais ateičiai man pačiam nelabai padeda. Bet aš bandau kažkaip save auklėti.

- Jeigu galėtumėte iš praeities išbraukti savo vienintelį poelgį, koks būtų jis?

- Nežinau tokio.

- Kokia jūsų vienintelė svajonė galėtų išsipildyti?

- Aktyvus dalyvavimas politikoje, kad nepastotų kelia kokia liga ar dar kažkas. Tęstinumas.

- Kokia svarbiausia savybė vyrui?

- Įžvalgos, stabilumą palaikyti ir turėti darbinius principue – nuoseklus siekamumas.

- Kokia svarbiausia savybė moteriai?

- Gera nuotaika, komunikabilumas.

- Kas svarbiau: šlovė ar turtai?

- Nei šlovė, nei turtai, o geras vardas. Kai palieki darbo vietą, niekas nesako, kaip gerai, kad jis išėjo.

- Ar bijote mirties?

- Jeigu gyvenime esi viską padaręs, tu sulauki garbingo amžiaus, tai vienaip ar kitaip ateina ta gyvenimo pabaiga. Visi bijo ankstyvos mirties, ankstyvo pasitraukimo. Nenorėčiau anksti numirti.

- Kaip norėtumėte numirti?

- Gilioje senatvėje tyliai išeiti.

- Atsidūrę Aukščiausiojo teisme, ką pasakysite jam?

- Į dangų... sako mažai ten tėra jų. Kad kuo greičiau atleistų už visas žemiškas nuodėmes.