Sūnus su negalia – skoloje, mama bejėgė, institucijos be atsakomybės?

Reikalauja apmkėti skolas

Į redakciją kreipėsi Katyčių seniūnijos gyventoja Regina (vardas pakeistas – red.). Moteris gyvena su neįgaliu sūnumi, kuriam nustatyti specialieji poreikiai. Šiam žmogui reikalinga pagalba bendravimo srityje, kas padidintų jo galimybes bendrauti ir priimti sprendimus. Taip pat jam būtina pagalba savarankiškumo užtikrinimui. Neįgalumas ir pagalbos poreikiai nustatyti neterminuotai dar 2022 metais.

Kaip pasakojo moteris, jos sūnų susirado du asmenys, kurie jį pažinojo iš matymo – su vienu jų kažkada teko dirbti. Jie nusivežė sūnų į prekybos saloną ir jo vardu paėmė prekių. Mama apie tai sužinojo tik gavusi laiškus iš skolų išieškojimo bendrovės, kuriose pranešama apie nesumokėtą skolą ir įspėjama dėl galimų teisinių priemonių taikymo.

Pasinaudojo sutrikimų turinčiu asmeniu?

Motina, sužinojusi apie sūnaus skolą, jo paklausė, kas nutiko. Jis papasakojo aplinkybes, tačiau sakė, kad ne viską prisimena. Pokalbio metu Regina paaiškino, kad dėl sūnaus ligų kartais pasireiškia atminties sutrikimai – juk ne veltui jo darbingumo lygis tesiekia 25 proc., o jam nustatyti specialieji poreikiai.

Pokalbio metu prie mamos prisijungė ir sūnus. Tiesa, žodis „prisijungė“ čia galbūt per stiprus – jo kalbą dėl sveikatos problemų sunku suprasti. Todėl jo nuomonę buvo galima sužinoti tik iš linkčiojimo ar užrašytų žodžių.

Nuvykusi į policiją, moteris parašė pareiškimą, tikėdamasi, kad bus nuodugniai ištirtos visos aplinkybės. Ji įsitikinusi, kad sūnus buvo apgautas pasinaudojant jo negalia.

Tačiau po savaitės Regina iš policijos gavo pranešimą: įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, nuspręsta, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymių. Pranešime pažymima, jog tarp jos sūnaus ir pareiškime minimo asmens V.M. susiklostė civiliniai santykiai, todėl siūloma kreiptis į teismą su ieškiniu ir ginti galimai pažeistas teises Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nusikaltimo neįžvelgė

Su tyrėjos D. Č. priimtu sprendimu būtų galima sutikti, jei ne viena svarbi aplinkybė – Reginos sūnus nėra veiksnus. Tai patvirtinta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 1-ojo teritorinio skyriaus dokumentais. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad galimai Reginos sūnaus atžvilgiu galėjo būti padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje (sukčiavimas) arba 207 straipsnyje (kreditinis sukčiavimas).

Iš pokalbio tono buvo galima suprasti, kad tyrėja D. Č. redakcijos skambučiu neapsidžiaugė. Visgi pavyko išsiaiškinti, kad ji nesidomėjo Reginos sūnaus sveikatos būkle, teigdama, jog jai tokių dokumentų niekas nepateikė. Tačiau tai prieštarauja pareiškėjos teiginiui – Regina sako apklausoje atstovavusi sūnų ir turėjusi neįgalumą patvirtinančius dokumentus. Ji norėjo juos parodyti tyrėjai, tačiau ši atsisakė juos paimti.

Paklausus tyrėjos apie apklausos aplinkybes, buvome nukreipti į policijos atstovą spaudai. Tuo pokalbis ir baigėsi.

Teisininkų nuomonė

Situaciją pakomentavęs advokatas Giedrius Gvildys pažymėjo, kad tokie sandoriai su asmenimis, kurie negali savarankiškai veikti, gali ir turėtų būti pripažinti negaliojančiais bei nutraukti. Advokato manymu šioje situacijoje galimai gali būti nusikalstamos veikos požymių.

Neretai žmonės, turintys psichikos sutrikimų, susiduria su sunkumais priimant kasdienius sprendimus. Dėl tam tikrų sutrikimų jie negali tinkamai pasirūpinti savimi, savarankiškai tvarkyti asmeninių ar finansinių reikalų, sudaryti sandorių – o tai užkerta kelią pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė K. Rušinaitė akcentuoja, kad labai svarbu ginti psichikos sutrikimų turinčių asmenų interesus, nes jų ligų nulemtas elgesys gali jiems sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir kelti pavojų jų pačių ar aplinkinių sveikatai bei gerovei. (Šaltinis: teise.pro)

O kas apgins Reginos ir jos sūnaus interesus?