25-eri metai mažos savivaldybės didelių išbandymų

2025-08-29, Kalbino Sergėjus Gvildys

Šiemet Pagėgių savivaldybė mini ketvirtį amžiaus – dvidešimt penkerius metus savarankiško kelio, paženklinto iššūkiais ir atradimais. Per šį laiką kraštas matė pirmuosius drąsius žingsnius atsiskiriant nuo kaimynų, patyrė ekonominės krizės gniaužtus, bet kartu išmoko įsisavinti europines lėšas ir sparčiai keisti savo veidą. Buvo momentų, kai tvarkytos pagrindinės gatvės ir atveriamos naujos erdvės bendruomenei, bet buvo ir nesėkmių – neužbaigtų renovacijų ar lėšų panaudojimo abejotinose vietose. Vienas po kito vadovavę merai dalijosi savo patirtimi, o jų pasakojimai tapo savotiška gyva Pagėgių istorija – su laimėjimais, nuoskaudomis ir ateities vizijomis. Šiandien, pažvelgus atgal, galima išgirsti ne tik apie skaičius ir projektus, bet ir apie tikėjimą, kad net maža savivaldybė gali turėti savo svajonę ir kryptį.

 

Vaclovas Algirdas Mišeikis  

Išsilavinimas aukštasis, specialybė: inžinierius-mechanikas, Technikos mokslų daktaras. Politinė veikla: Šilutės rajono savivaldybės taryba, Pagėgių savivaldybės taryba   Pagėgių savivaldybė, meras. 2000- 2003m.

Iš prisiminimų skrynios:

„Man, kaip pirmajam Pagėgių merui, teko įgyvendinti atsiskyrimo procesą nuo Šilutės rajono. Užduotis buvo ganėtinai nelengva, reikalaujanti ypatingų sugebėjimų ir resursų. Tačiau man pasisekė tuo, kad tuo metu įvairiose žinybose dirbo profesionalų komanda, kaip ir tarybos daugumoje dirbantys politikai. Atsiskyrimas nuo Šilutės įvyko labai sklandžiai – tam buvo ruoštasi iš anksto. Buvo išdiskutuota, atsižvelgta į įvairius pasiūlymus.

Iš esmės tai buvo politinis variantas – planuota kurti daugiau savivaldybių. Buvo kalbama ir apie Švėkšnos bei Žemaičių Naumiesčio kaip galimus atskirus savarankiškus administracinius vienetus.

Pagėgių atskyrimas nuo Šilutės rajono pasiteisino pilnai: atėjo investicijos ir pamatėme sparčiau besikeičiantį miesto veidą. Manau, kad mūsų patvirtintas strateginis vystymosi planas įgyvendintas pilnai, šimtu procentų, nes jį toliau vykdė ir sekantys išrinkti politikai.

Dabar Pagėgiai stovi prieš naujus iššūkius: jei tarpukario metu miestas buvo sparčiausiai besivystantis Lietuvos miestas, tai dabar matome priešingą vaizdą. Juk gyventojų skaičius sumažėjo kone dvigubai nuo savivaldybės įkūrimo pradžios.“

 

Kęstas Komskis.

Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Išsilavinimas aukštasis. Specialybė autotechnikas, vadybininkas. Politinė veikla: 2000–2003 m. Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas, 2003–2008 m. Pagėgių savivaldybės meras. 2008–2016 m. Seimo narys.

Kelionė į praeitį:

„Kas labiausiai pavyko dirbant meru – tai sutvarkyti Pagėgių pagrindinę gatvę ir miesto centrą. Per dvidešimt metų čia daugiau nieko nebuvo daryta, ir dar gana gerai atrodo.

Kodėl išėjau į Seimą? Todėl, kad buvo noras daugiau padėti Pagėgių kraštui, nuveikti daugiau darbų. Ir manau, kad tai pavyko: išasfaltuoti keliai į Šereitlaukį, į Kentrius. Taip pat ypatingais, finansinės krizės metais buvo pabaigti statyti kultūros namai. Tai buvo labai svarbūs darbai. Be to, kai kurie įstatymai prašyte prašėsi pakeitimo, norint pagerinti regionų gyvenimą ir pasukti klestėjimo link.

Deja, vėliau, atėjus kitoms valdžioms, regionai buvo užmiršti. Ko nepavyko pasiekti, mano manymu, – tai kad vis dėlto nebuvo priimti svarbūs įstatymai regionų labui: kad jie būtų skatinami, atleisti nuo mokesčių, turėtų daugiau savarankiškumo. Ir šiandien matome, kad šalies regionai po truputį eina nykimo keliu. To priežastis – teisės aktų trūkumas, ypač pasienio regionams.

To nepadariau, ir manyčiau, kad šiandien regionai niekam neberūpi.

 

Virginijus Komskis

Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Išsilavinimas aukštasis. Specialybė: vadybininkas – ekonomistas.

2008–2019 m. Pagėgių savivaldybės meras.

Prisiminimų aidas:

„Mano darbo meru laikotarpio pradžia buvo paženklinta pasauline ekonomine krize. Tai buvo sunkus laikmetis: visi prisimena priverstines nemokamas atostogas, taupant savivaldybės biudžeto lėšas. Žinoma, neišvengta ir etatų mažinimo dėl tos pačios priežasties. Tačiau išgyvenome.

Vadovavimo laikotarpis pažymėtas ir tuo, kad tuo metu pradėta įsisavinti europinės lėšos. Didžiulę įtaką tokiai mažai savivaldybei kaip Pagėgiai turėjo komandinis darbas. Tuomet beveik visi buvome vienoje liberalų demokratų partijoje, todėl sprendimai buvo priimami be dirbtinių kliūčių. Be to, ir savivaldybės darbuotojų komanda buvo gana aukšto profesionalumo lygio. Tai ženkliai padėjo sparčiai įsisavinti europinę paramą. Todėl ir matome pasikeitusius Pagėgius, gyvenvietes.

Aišku, ne viskas pavyko. Nepavyko pilnai sutvarkyti pagrindinės Vilkyškių gatvės dėl tam tikrų politinių ir ne tik priežasčių. Labiausiai nenusisekė gyvenamųjų namų renovacija – neturime nė vieno renovuoto daugiabučio. Priežastis? Pagrindinė, mano manymu, būtų pernelyg didelė finansinė našta gyventojams. Namai maži, kaštai dideli net ir su parama. Todėl gyventojai, įvertinę savo finansines galimybes, nesutinka. Kita priežastis – mažėjantis gyventojų skaičius: senų žmonių vaikai, išvykę svetur, mieliau parduoda paveldėtą būstą, nei grįžta.

Dar vienu padarytu minusu laikau mokyklų atnaujinimą kartu su sporto aikštynais, kurie dabar yra parduodami. Taip buvo bereikalingai panaudotos lėšos. Bet ar tuomet žinojome, kad šios mokyklos užsidarys?“

 

Vaidas Bendaravičius

Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Išsilavinimas aukštasis. Specialybė: viešojo aministravimo magistras.

Nuo 2019 m. iki šiol Pagėgių savivaldybės meras

Prisiminimų kraitis:

„Praėjo jau šešeri metai, kai esu išrinktas Pagėgių savivaldybės meru. Laikas prabėgo neįtikėtinai greitai. Per šį laikotarpį nuveikta išties daug – įgyvendintos svarbios iniciatyvos, sukaupta patirties.

Ypač džiugu dėl kartu su viso Tauragės regiono savivaldybėmis įgyvendinamos regioninės strategijos „Tauragė+“. Šios partnerystės dėka Pagėgiuose buvo įgyvendinti reikšmingi projektai – atnaujinta autobusų stotis, rekonstruotas Pirminės sveikatos priežiūros centro pastatas, gyventojai gali naudotis beveik nemokamu viešuoju transportu. Taip pat ypač svarbiu laimėjimu laikau naujojo baseino statybų užbaigimą ir jo atidarymą.

Per šį laikotarpį, atkūrus Martyno Jankaus sodybos teritorinį vientisumą – nupirkus muziejui priklausiusią žemę su pastatais ir istoriniais pamatais – buvo žengtas svarbus žingsnis krašto kultūros išsaugojimo link. Visuomenei pristatyta atnaujinta ir įveiklinta autentiška M. Jankaus daržinė.

Žinoma, kaip ir kiekviena nedidelė savivaldybė, susiduriame su tam tikrais iššūkiais. Mūsų biudžetas ribotas, o savivaldybei tenkančios funkcijos – tokios pačios kaip didiesiems miestams. Gaila, kad savo laiku nebuvo suteikta šanso verslui. Tačiau pastaruoju metu matome pozityvius ženklus – nors ir nedrąsiai, bet smulkusis verslas po truputį pradeda judėti į priekį.

Net ir esant ribotiems ištekliams, mūsų pagrindinis siekis lieka nepakitęs – būti arti žmogaus, girdėti jo problemas ir ieškoti sprendimų čia ir dabar. Tikiu, kad tik glaudus dialogas tarp savivaldybės ir bendruomenės leidžia mums judėti pirmyn.“


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!