Žuvienės čempionatas: garuojantys katilai, žmonių jūra ir istorinis rekordas

Nuo legendinio šokio iki Indijos skonio

Šių metų Katilų alėja buvo tikras kosmosas. Dar niekada Rusnė nematė tokio spalvingo reginio, kai prie vietinių komandų prisijungė Indijos ambasados darbuotojai, vadovaujami paties ambasadoriaus. Komanda „Indijos skonis“ ne tik atvyko pasidalinti savo kultūra, bet ir įrodė, kad žuvienė – tai pasaulio virtuvė, kurioje telpa visi. Jie tapo absoliučiais čempionato nugalėtojais, surinko daugiausiai taškų ir užkopė ant paties aukščiausio pjedestalo.

Didžiausias šventės akcentas – Indijos komandos virėjai Methiu Maiti įteiktas 17-ojo tarptautinio žuvienės virimo čempionato nugalėtojo žiedas. Šį simbolinį apdovanojimą įsteigė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, tad triumfo akimirka buvo pažymėta ne tik plojimais, bet ir istoriniu ženklu, liudijančiu, kad čempionatas tapo tarptautinės draugystės švente.

Bet kas gi būtų žuvienės čempionatas be legendinio virėjų šokio? Prieš 13 metų Remintos Stoškuvienės sugalvota idėja, kada virėjai turi atkartoti jos judesius, jau tapo neatsiejama renginio dalimi. Ir šiandien, kai virėjai sukasi ne tik prie katilo, bet ir aikštelėje, azartas įkaista iki raudonumo. Prizai – gardžiausia „Šamo žuvys“ rūkyta produkcija: dėžė šamo už pirmą vietą, dėžės karšio – už antrą ir trečią. Toks reginys lieka ilgam atmintyje ir turbūt net patys šokėjai prisimena jį labiau nei išvirtą sriubą.

Moterys prie katilo ir rekordų medžioklė

Šių metų čempionatas sulaužė ne vieną stereotipą. Pirmą kartą net 21 komanda savo šefų kėdes patikėjo moterims. Praėjusiais metais tokių buvo vos devynios. Ir štai, moterys ne tik virė, bet ir skynė pergales: nuo Viktorijos Vindžigelskės, užėmusios trečią vietą žuvies sriubos kategorijoje su „Šilutės Rotary klubu“, iki Laimos Bitinienės, kurios „Giminės žuvienė“ iš Pagėgių krašto tapo tradicinės žuvies kategorijos čempione. Rusnėje moterys įrodė, kad sriuba virti – tai ne tik vyriškas darbas prie katilo, bet ir kūryba, kuriai reikia jautrumo, skonio ir, žinoma, azarto.

Ir vėl buvo pagerintas istorinis rekordas. Jei pernai visi gyrėsi išvirę 4150 litrų žuvienės, šiemet skaičius išaugo iki 4550 litrų. Įsivaizduokite – beveik baseinas sriubos! Jei kas būtų nusprendęs, galėjo plaukioti. Tiesa, gal su šaukštu vietoj irklų.

Nugalėtojai, pjedestalas ir paguodos prizai

Žuvies sriubos kategorijoje pirmą vietą iškovojo „Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“ su virėju Artūru Džalagonija, įrodžiusiu, kad gaisrus gesinti ir sriubą virti – abu rimti reikalai. Antroje vietoje liko Panevėžio rajono savivaldybės komanda „Lino ir stumbro brolija“ (virėjas Vaidas Kaušakis), trečioje – „Šilutės Rotary klubas“ su virėja Viktorija Vindžigelske.

Tradicinės žuvienės kategorijoje triumfavo „Giminės žuvienė“ iš Pagėgių (virėja Laima Bitinienė), antrą vietą pelnė Ventės Kintų bendruomenės „Kuršmarių piratai“ su Antanina Jokaitiene, trečią – „Pamario žemaičiai“ su Rimvydu Kairiu.

Ir, kas gražiausia – net ir tos komandos, kurioms nepavyko iškovoti vietos pjedestale, neliko nuskriaustos. Organizatoriai pasirūpino paguodos prizais, nes Rusnėje svarbiausia ne tik laimėti, bet ir kartu virti, šypsotis bei kurti šventę visiems.

Šventė, kuri viršija receptus

Bet Rusnės žuvienės čempionatas – tai ne vien prizai ir laurai. Tai šventė, kuri gyvena bendrystės ritmu. Apie 20 komandų atvyko dar išvakarėse, užsisakė kaimo turizmo sodybas, išplaukė laivais ir pirmą kartą atrado Pamario dvasią. Čempionatas – tai proga ne tik pasivaržyti, bet ir pabūti kartu, pasidalinti dainomis, istorijomis ir, žinoma, paragauti vieni kitų sriubos.

Renginio sumanytojas Marijus Budraitis vadina jį savo kūdikiu. Per 17 metų jis tikrai užaugo – tapo brandžiu, svarbiu ir jau nebe vieno žmogaus, o visos bendruomenės reikalu. „Žuvienės pamišėlių brolija“ – taip juokais vadinami tie, kurie nepraleidžia nė vieno čempionato. Ir jie teisūs: nesvarbu, ar lyja, ar kaitina saulė, katilai vis tiek verda, o šventės nuotaika visada išlieka tikra, nesuvaidinta.

Pamario legenda

17-asis tarptautinis žuvienės virimo čempionatas Rusnėje jau tapo istorija. Gal kai kam – su neišsipildžiusiais lūkesčiais, bet visiems kartu jis padovanojo nepamirštamą dieną, kai žmonių jūra užliejo salą, katilai verda be sustojimo, o rekordiniai skaičiai dar kartą įrašė Rusnę į renginių žemėlapį. Čia žuvienė virė ne tik katiluose – ji virė širdyse.

Redakcijos žodis

Žuvienės čempionatas – tai daugiau nei sriuba. Tai mūsų krašto pasididžiavimas, tradicija, kuri kaskart primena: Pamarys gyvas, kol jo žmonės renkasi, dalijasi ir kuria. Ir tegul tie, kurie dar neišdrįso atvykti, žino – kai Rusnėje verda katilai, verda ir gyvenimas.