Šokiruojantis pasivaikščiojimas po mišką

Medienos kalnai ir sugadinti keliai

Dar vasarą toje vietoje, prie kelio, pamačiau labai daug medienos. Pagalvojau: kodėl jos tiek daug, ir dar vasaros metu vyksta kirtimai, nors anksčiau tokiu laiku to nebūdavo. Bet keliukas, kuriuo eidavau grybauti, kur būdavo daug raudonviršių, buvo visiškai nepraeinamas – miško traktoriaus sugadintas taip, kad nepavyko pažiūrėti, ką jie ten iškirto. Tada atrodė, kad galėjo būti ir plynai iškirsta. Praėjusią savaitę, po lietaus, smalsumas nugalėjo – nutariau vis dėlto nueiti pažiūrėti, gal dar yra raudonviršių. Nors prieš kelis metus tame pačiame miške buvau paslydęs į miško traktoriaus padarytas proveržas, nugriuvęs ir stipriai susitrenkęs krūtinę bei šonkaulius. Po to turėjau daug sveikatos problemų ir gilyn į mišką nebeidavau, nes vengiau traumų. Bet šįkart buvo labai smalsu pamatyti, kaip miškas atrodo dabar.

Šokiruojantis vaizdas po lietaus

Nueiti tokiu išmaurotu keliu buvo sunku – net sveikam žmogui, neturinčiam jokių sveikatos problemų, būtų sunku. Tačiau lėtai eidamas surizikavau. Ir vaizdas, kurį pamačiau, buvo dar baisesnis nei prieš dvejus metus: iškirstas visas plotas plynai, kuris prieš tai dar stovėjo. Žinoma, grybų neradau – kaip jų rasi, jei praeiti beveik neįmanoma? Po lietaus proveržos buvo pilnos vandens, net guminiai batai nepadėjo. Teko eiti per rąstus ir šakas, juodai pavargau. Atrodė, kad kerta specialiai ten, kur žmogus nepraeis, nenueis ir nepamatys. Bet kai dabar kirtimai pradėti visai netoli mano namų, pyktis suėmė galutinai. Mišką „retina“ jau prie pat namų, o tas „retinimas“ toks baisus, kad miško traktoriai viską išmauroja taip, jog netrukus gali nebelikti jokio miško.

Lūkesčiai valdžiai ir nusivylimas

Tai va, pasigrožėkit, kas patys į mišką nenueinat, kaip dabar jis atrodo. Man pačiam buvo šokas, nors jau buvau daug visko matęs, filmavęs. Tiesa, pastaruoju metu to nedariau – galvojau, kad pasikeitusi valdžia gal su laiku sustabdys plynus kirtimus ar bent sumažins jų mastą. Juk dabartinė premjerė Ruginienė kadaise buvo žmogus, kuria žavėjausi – ji pasisakė prieš miškų reformą ir gynė miške dirbančių žmonių interesus. Aišku, ji dar tik pradeda dirbti. Paluckas irgi buvo prieš miškų reformas, bet kol kas niekas nepasikeitė – tik sustabdytas valstybinės miškų urėdijos pavertimas į UAB’ą. O koalicija su valstiečiais, kurie ir įvykdė miškų reformą, nieko gero nežada. Nebent Ruginienė turės tvirtą stuburą ir nepasiduos kitų įtakai. Belieka tikėtis, bet kol kas nematyti nieko gero. Tad filmuosiu vėl viską, kas man atrodys baisu.

Reforma ir jos pasekmės

Deja, ko gero, kad jau niekas nesustos. Reformą prieš septynerius metus padarė Skvernelis su valstiečiais. Džiaugiausi, kad Skvernelio neliko koalicijoje, bet štai vėl – valstiečiai kartu su Ruginiene, nors anksčiau jie stovėjo skirtingose barikadų pusėse. Per tuos septynerius metus jau taip viskas iškirsta, sugadinta visa anksčiau gerai veikusi miškų sistema, kad dabar nebeliko kam dirbti miške. Darbuotojų sumažinta daugiau nei per pusę, o tie, kurie liko, nebespėja apeiti viso ploto – girininkijos sujungtos po dvi į vieną, urėdijų taip pat sumažinta per pusę. Jie net neranda žmonių, norinčių dirbti, nes niekas nebenori eiti į tokią sistemą. Miškai kertami tik traktoriais – kad sutaupytų, nors pinigų vis tiek reikės dar daugiau, nes dar gynybai reikės skirti 6 procentus. Iš kur paims lėšų?

Skaudi realybė

Iš tiesų vaizdas miške šiandien baisus. Miškų reformos nereikėjo – gal tuomet viskas būtų buvę kitaip. O dabar, po tiek metų, belieka tikėtis bent kirtimų mažinimo, bet kol kas to nematyti. Kerta visą sezoną, be pertraukos.

O štai ir visuomenės nuomonė iš „Facebook“ socialinio tinklo (vardai pakeisti):

Romas:

Deja, tai jau dugnas ir jokia Ruginienė čia nepadės. Be to, ir nesistengs, nes jie visi sėdi tame pačiame lovyje. Miškai bus sunaikinti – jie nesustoja nei prieš draustinius, nei prieš nacionalinius parkus.

Angelė Bitinienė:

Subjaurotas mūsų buvęs kadaise gražus miškas! Baisu, ką daro gobšumas pinigams!

Redakcijos komentaras

Šis skaitytojo pasakojimas – tai ne tik asmeninė patirtis, bet ir skaudi visos Lietuvos miškų realybė. Plyni kirtimai nesustoja, miškai niokojami, o valdžia, regis, užmerkia akis. Metai bėga, keičiasi vyriausybės, partijos, koalicijos, bet girios ir toliau verčiamos plynėmis, lyg jos būtų niekieno.

Ir kyla klausimas: ar kada nors bus išspręstas šis klausimas, kai turime ir Seimo narių, ir rajono valdžioje išrinktas ne vienas atstovas turi įtakingų ryšių Vyriausybėje bei Europarlamente? Ar rūpi jiems, po velnių, mūsų kraštas? Ar jie girdi žmonių balsą, ar mato sugadintus miškų kelius, išdraskytas plynės, išnykstančius grybų ir uogų plotus? Ar tik trinkelių klojimu įsivaizduoja gerovės kūrimą pamario žmonėms?

O ką mąnote jūs gerbiami skaitytojai? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose interneto puslapyje.