Vieši klausimai nugrimzta kaip akmuo į Nemuną

Tik kalbos – o kur darbai?

Balandžio 9-ąją Seime vyko konferencija apie Nemuno galimybes. Susirinko Prezidentūros, ministerijų, Seimo atstovai, Vidaus vandens kelių direkcija, daugelis savivaldybių merų. Atvyko ir Pagėgių vadovas. Buvo daug gražių kalbų, bet kai tenka žiūrėti į realybę – tylos siena.

Meras socialiniuose tinkluose džiaugėsi dalyvavimu, bet apie Pagėgių krašto problemas nei žodžio. Nei viešo siūlymo, nei vizijos. Tik „Facebook“ nuotrauka – lyg tai ir būtų darbas.

Tarp žodžių ir realybės – stovintis laivas

Vandens turizmo realybė Pagėgiuose liūdna: laivas „Skalva“ neveikia, prieplaukų nėra, Turizmo informacijos centras apie vandens maršrutus net neužsimena. Savivaldybės administracija komentarų vengia – telefonu nekalba, tik prašo klausimus siųsti raštu.

Ir štai po dviejų mėnesių gavome oficialų atsakymą, kurį pateikė Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė.

Oficialus paaiškinimas – kodėl „Skalva“ stovi

Direktorė paaiškino, kad situacija dėl „Skalvos“ susijusi su teisės aktų pasikeitimais. Pagal naujus vidaus vandenų politikos įstatymus, norint plukdyti iki 40 keleivių, esamas variklis tapo netinkamas – būtina jį pakeisti į dyzelinį.

Dar tuometinė TIC vadovė problemą pristatė Savivaldybės tarybai. Skirta 27 tūkstančiai eurų, bet detaliai patikslinus paaiškėjo, kad tinkamo variklio kaina prasideda nuo 40 tūkstančių eurų. O kad laivas būtų saugiai eksploatuojamas, reikėtų net dviejų tokių variklių.

Prieplaukos – sandėlyje

Į klausimą dėl prieplaukų direktorė atsakė, kad pontoninės prieplaukos yra sandėliuojamos ir neįkeliamos eksploatacijai vien dėl to, jog nevykdomas keleivių plukdymas pramoginiu laivu. Kitaip tariant – laivas stovi, todėl ir prieplaukos stovi.

Vandens turizmo perspektyvos?

Pasak direktorės, TIC vadovė stebi lankytojų srautus, tiria pasitenkinimą paslaugomis, tačiau šiemet dėl vandens turizmo klausimų nesikreipė niekas. Esą pramoginis pasiplaukiojimas Nemunu nedomina turistų dėl sudėtingos pasaulio politinės situacijos ir artimos sienos su Rusija. Todėl klausimas dėl vandens turizmo atgaivinimo Pagėgių krašte kol kas lieka atviras.

Išvada

Pagėgiuose pontoninės prieplaukos dūla sandėlyje, o laivas „Skalva“ laukia dviejų brangių variklių. Klausimai kyla viešai, atsakymai ateina tik raštu, o Nemunas čia tampa ne galimybių, o problemų simboliu.

Savivaldybė aiškina, kad turistų nevilioja sudėtinga pasaulio politinė situacija ir artima siena su Rusijos Federacija. Tačiau užtenka pasižiūrėti į Rusnę – ten tas pats kaimynas kitame krante, ta pati siena, bet vandens turizmas gyvuoja. Vadinasi, problema ne upėje ir ne sienoje.

Ir kaip į viešą klausimą Pagėgiai atsakė tik po dviejų mėnesių ir tik raštu, taip ir su turizmu – darbai stringa. Rusnė dirba, o Pagėgiai stringa raštuose kartu su „Skalva“.

Ar Pagėgiai tikrai laukia, kol „Skalva“ surūdys galutinai, o gal dar ryšis bent kartą pasakyti viešai, kokią viziją turi Nemunui?