Šilutės policijos vadovas įvardijo krašto skaudulius: girtuokliai, sukčiai ir narkotikai

Audrius Lukošius – ne tik pareigūnas, bet ir šeimos žmogus. Jo žmona taip pat dirba Šilutės policijos komisariate, kartu jie augina du vaikus. Su naujuoju vadovu kalbėjomės profesinės šventės išvakarėse. Klausėme jo apie kriminogeninę situaciją rajone, problemas ir žinoma keletas klausimų, kurie praskleidžia asmenybės šydą.

- Kaip policijos vadovas susipažino ir vertina kriminogeninę situaciją Šilutėje?

– Susipažinti buvo lengva, nes realiai dirbau gretimame rajone, ribojomės. Tai ir bendros priemonės, bendri darbai, o situacija yra labai panaši. Jeigu pažiūrėtume į visos šalies bendrą pobūdį, tai niekuo neišsiskiriame iš Lietuvos vidurkio. Pirmauja tos pačios penkios nusikalstamos veikos, ir pagal gyventojų skaičių turime tokį patį bendrą nusikalstamumo vidurkį. Esame Lietuvos vidurkio lygmenyje.

Pagrindinės nusikalstamos veikos rajone yra šios. Pirmiausia – smurtas artimoje aplinkoje. Tai plačiausiai paplitusi nusikalstama veika, kuri yra neatsiejama nuo alkoholio vartojimo. Dažniausiu atveju, nuvykus į tokį iškvietimą, pareigūnai aptinka bent vieną konflikto pusę jau pavartojusią alkoholio. Dažniausiai tai būna smurtaujanti pusė.

Antra veika, kuri ypač pastaruoju metu progresuoja, yra sukčiavimas. Kaip prevencines priemones kovoje su sukčiavimu matome švietėjišką misiją per bendruomenės pareigūnę, per mokyklas, įvairias įstaigas – kalbėti, platinti informaciją. Lygiai taip pat – spaudoje. Žmonės turi būti ypatingai budrūs: jeigu paskambino rusiškai kalbantis, nepažįstamas žmogus ir prašo kokių nors suvedimo kodų, nereikia tuo tikėti, o tuo labiau skubėti tai padaryti. Jeigu kokia nors institucija ir skambina, vis tiek vėliau kreipsis oficialiai. Tuo tarpu reikėtų pasitarti su šeimos nariu, pasikalbėti su budresniu kaimynu. Ir kaip taisyklė – mes visada bendraujame su institucijomis, o nėra nė vienos institucijos, kuri telefonu prašytų prisijungimo duomenų.

Pagal statistiką, jau eilę metų dažniausiai nukenčia močiutės nuo vadinamųjų „užjūrio princų“, kurie prižada visko – „aukso kalnus“, tik prašo dabar pervesti pinigų kokio nors verslo uždarymui ar namo pardavimui.

Trečia mūsų bėda yra girti vairuotojai. Jeigu lygintume kelerių metų statistinius duomenis, pastebime augantį girtų vairuotojų skaičių, kuriuos nustato pareigūnai. Kalbu apie ikiteisminius tyrimus, kai nustatomas girtumas nuo 1,5 promilės ir daugiau. Tų, kurie nagrinėjami administracinės teisenos pagrindu, visada buvo daug. Kadangi tai nuo 0,4 iki 1,5 promilės, gali būti įvairių pasiteisinimų: nepaskaičiavo ar nepagalvojo iš ryto, nors jautėsi gerai, ar kitos priežastys. Bet kalbu apie tuos, kurie sąmoningai sėdo prie vairo būdami gerokai girti ir padarė nusikalstamą veiką. Ir kaip taisyklė, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad nebuvo jokio būtino reikalo tai daryti: juk tereikėjo visai netoli pavažiuoti. Mūsų mieste atstumai nedideli, taksi kainuoja nebrangiai, galima paprašyti pažįstamo ar draugo pavėžėti.  Vis tiek važiuoja, o paskui prasideda baudos, automobilio konfiskavimai. Jau nekalbant apie tikimybę sužaloti ar užmušti kitą eismo dalyvį, visai niekuo dėtą žmogų. Juk kaip sakoma – girtam velnias pagalvę pakiša.

Ketvirta – vagystės. Jos įvairios: iš patalpų, ypač kaimo vietovėse. Aktualu, kad žmonės nepalikinėtų dviračių laiptinėse – dažnai iš ten jie ir dingsta. Taip pat – vagystės iš parduotuvių. Pastebime, kad vogti dažnai atvažiuoja tie patys asmenys iš kitų miestų, ypač iš Klaipėdos. Pasitaiko atvejų, kai užsuka į sodybas kažko paklausti ar paprašyti, o tuo metu kiti apvagia namus, ieškodami pinigų. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.

Penkta mūsų bėda – narkotikai. Jaučiame narkotikų pagausėjimą, ypač kai gerėja pareigūnų įdirbis, o tai ir lemia ikiteisminių tyrimų padaugėjimą. Jeigu tokių tyrimų nebūtų, galėtume kiek norime dirbti, bet rezultato nesimatytų. Pastaruoju metu jaučiame narkotinių medžiagų apyvartos augimą. Platintojų mieste nėra daug – jeigu atsiranda, greitai sužinome ir išaiškiname. Tačiau paklausa lemia pasiūlą, o vartojančių jaunimo tarpe yra. Mes šalia turime uostamiestį, bet problema neapsiriboja vien Klaipėda – narkotikai atkeliauja ir iš kitų miestų, nemažai jų atvežama iš Kauno pusės.

- Koks yra matymas sprendžiant neblaivių vairuotojų problemą? Akivaizdu, kad baudos ir jų nuoseklus didinimas neduoda norimo rezultato: girtų keliuose nemažėja?

– Pirmiausia, mano manymu, viskas prasideda nuo auklėjimo šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Kokį pavyzdį mato vaikai, tokiais jie vėliau ir užauga. Visuomenės elgsena tiesiogiai įtakoja augančio žmogaus kultūrą. Subrendusio žmogaus mes jau neišauklėsime, tačiau galime įtakoti jaunimo auklėjimo procesą. Todėl būtina šviečiamoji veikla. Tai turėtų būti ilgalaikis, daugelio metų įdirbis. O mums, kaip policijai, belieka taikyti prevencines priemones.

- O administracine tvarka nubaustų ir išieškotų baudų statistiką turite?

– Išieškotų piniginių baudų statistikos mes nevedame. Tai labiau yra mokesčių inspekcijos funkcija. Mes ir neblaiviems vairuotojams protokolų neberašome – tai atlieka teismas. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso numatytą tvarką mes tokios statistikos neturime. Fiksuojame tik tuos atvejus, kurie patenka į ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju bausmės, kokios jos bebūtų – griežtesnės ar švelnesnės – yra neišvengiamos.

- O kokius veiksmus planuojate atlikti stabdant narkotikų plitimą?

– Vėlgi, prioritetas — prevencinės priemonės: tikrinti jaunimą jo susibūrimo vietose, vykdyti švietėjišką veiklą mokyklose ir bendruomenėse, informuoti tėvus. Esant būtinybei, galime taikyti ir neviešo poveikio priemones — pavyzdžiui, stebėjimą, operatyvinį darbą bei akcentuotus reidus. Tokios priemonės derinamos su teisės aktų reikalavimais ir atliekamos ten, kur tai efektyviausia, siekiant sumažinti tiek pasiūlą, tiek paklausą.

- O kaip vykdote operatyvines priemones, kai rajoniniuose komisariatuose nebėra operatyvinių darbuotojų?

– Tai nėra problema, nes glaudžiai bendradarbiaujame su specialiais padaliniais apskrityje. Esant poreikiui, visuomet galime pasitelkti operatyvinio padalinio darbuotojus iš apskrities. O nesant komisariate tokių pareigūnų, šias funkcijas galime pavesti bet kuriam pareigūnui. Tame nematau nei problemos, nei stygiaus. Reikalui esant, galime atlikti ir šias funkcijas.

Kaip planuojate spręsti pareigūnų trūkumo problemą?

– Problemos sprendimo kryptis yra vienintelė – būtina viešinti policininko profesiją. Reikia bendrauti su jaunimu, kuris dar nėra apsisprendęs savo profesiniame pasirinkime. Tai būtų 15–17 metų paauglių auditorija, su kuriais einame ir bendraujame mokyklose, gimnazijose.

Labai noriu padėkoti rajono savivaldai už priimtus sprendimus dėl pareigūnų pritraukimo priemonių. Šiandien ne 6 000 eurų išmoka yra lemiamas veiksnys, o parama būstui, siekianti net 20 000 eurų. Tai yra solidi ir veiksminga priemonė. Kadangi ši priemonė vykdoma jau ne pirmi metai, jos dėka tikrai turime būrį pareigūnų, atvykusių dirbti į Šilutę. Ne vienas jų svarstė po mokslų likti dirbti didmiestyje dėl geresnių karjeros perspektyvų, tačiau būsto įsigijimui skiriami pinigai buvo lemiamas jų pasirinkimo veiksnys.

Pastaruoju metu policijos mokyklos absolventai, baigę mokslus, patys renkasi, kuriame mieste dirbs. Tai skiriasi nuo ankstesnės tvarkos, kai būdavo siunčiami dirbti į konkrečią vietovę. Kalbantis su jaunimu, pasirinkusiu dirbti Šilutėje, jie akcentuoja, kad būtent finansinė pagalba būstui buvo pagrindinė paskata. Dažniausiai tokie pareigūnai ir lieka gyventi bei dirbti, čia kuria šeimas, augina vaikus. Tokiu būdu ne tik pritraukiame specialistus, bet ir prisidedame prie demografijos augimo.

Be šių priemonių planuojame bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba, kuri gali pasiūlyti išsilavinusių, bet darbo neturinčių žmonių. Tokiems asmenims galime pasiūlyti šešių savaičių parengimo kursus, po kurių jie gali pradėti dirbti pareigūnais. Į tokią grupę gali patekti žmonės, turintys bet kokios srities aukštąjį išsilavinimą.

Dar viena paskata yra būsto nuomai skiriamos lėšos. Tačiau, skirtingai nei kariuomenėje, tokios išmokos yra riboto laiko – iki penkerių metų.

Vadovo pasveikinimas kolektyvui:

-Pasinaudodamas proga norėčiau kreiptis į savo kolektyvą, kolegas. Dėkoju Jums visiems už atsidavimą, už kantrybę, už darbą, kurio rezultatai ne visada matomi iš pirmo žvilgsnio, bet be kurio mūsų bendruomenė negalėtų gyventi ramiai. Jūsų budėjimai, ištvermė, profesionalumas ir žmogiškumas – tai tikrosios vertybės, kurios stiprina pasitikėjimą policija.

Linkiu, kad ši diena būtų proga pasidžiaugti pasiekimais, prisiminti gražias akimirkas tarnyboje ir sustiprinti tikėjimą tuo, ką darome. Būkite vieningi, išlaikykite kolegišką ryšį ir nepamirškite, kad už mūsų nugarų yra žmonės, kuriems esame reikalingi.

Tegul Jūsų darbe netrūksta stiprybės, sveikatos, ramybės šeimose ir pagarbos iš visuomenės.

Su Policijos diena, kolegos!

-Asmenybės testas:

- Kokio savo trūkumo norėtumėte atsisakyti?

-Smulkmeniškumo.

- Jeigu galėtumėte iš praeities išbraukti savo vienintelį poelgį, koks būtų jis?

- Vilkinimo stoti ir siekti aukštojo mokslo.

- Kokia jūsų vienintelė svajonė galėtų išsipildyti?

- Kad kare laimėtų Ukraina.

- Kokia svarbiausia savybė vyrui?

-Vyriškumas

Kokia svarbiausia savybė moteriai?

- Moteriškumas.

- Kas svarbiau: šlovė ar materialinis turtas?

-Šlovė.

- Ar bijote mirties?

-Taip.

- Kaip norėtumėte numirti?

- Staigiai ir neskausmingai.

- Atsidūrę Aukščiausiojo teisme, ką pasakysite jam?

- Kas toliau.

- Dėkoju už pokalbį.