Sugrįžo iš Niujorko – kad kurtų gyvenimą nuo pamatų

„Kai grįžau iš Niujorko, kuriame baigiau architektūros inžinerijos studijas, nežinojau, kuo norėčiau užsiimti. Mokslai buvo įdomūs, tačiau širdis vis tiek traukė į kaimą. Tėtis laikė kelias avis, o aš pabandžiau gauti jaunojo ūkininko paramą. Pavyko – ir taip viskas prasidėjo“, – pasakojo Laurynas, dalyvavęs LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“.

Statė pats – iš žinių ir širdies

Baigęs architektūros studijas, Laurynas savo žinias pritaikė praktiškai – fermą kūrė ir statė pats. Medinė, šviesi ir funkcionali pastogė avims tapo patogiais namais.

„Visą ūkį su broliu pastatėme dviese. Kiekvienais metais matau, ką galima patobulinti – noriu, kad būtų kuo mažiau rankinio darbo, o gyvuliams – kuo daugiau komforto“, – sako jaunas ūkininkas.

Šiuo metu jo ūkyje – apie 200 avių. Dalis jų lieka ūkyje visam gyvenimui, avinai parduodami ar iškeliauja į užsienio rinkas. Laurynas svarsto ateityje įsigyti grynaveislių gyvulių iš užsienio, kad galėtų plėtoti veislinį auginimą, o ilgainiui – įrengti ir nedidelį mėsos apdorojimo cechą.

Darbas be poilsio, bet su džiaugsmu

Avių auginimas, pasak Lauryno, – visai kitoks nei galvijų ar pieno ūkių darbas. Nuo gegužės vidurio iki spalio avys ganosi pievose, todėl tai – tarsi poilsio sezonas. „Vasarą man beveik nieko daryti nereikia – tik pasižiūrėti, ar visos sveikos. Tikrasis darbas vyksta šaltuoju metų laiku, kai prasideda ėriavimasis“, – pasakoja jis.

Laurynas pripažįsta, kad be veiklos gyventi negalėtų. „Ko gero, esu darbo fanatikas. Man sėdėti be darbo tiesiog neįdomu“, – juokiasi ūkininkas, šalia žemės ūkio dar spėjantis darbuotis ir verslo srityje.

Iš sporto aikštelės – į laukus

Dar prieš studijas Laurynas aktyviai žaidė krepšinį. Būtent sportas jam atvėrė kelią į studijas užsienyje. „Žinojau, kad profesionaliu sportininku nebūsiu, todėl daugiau laiko skyriau mokslams. Niujorke buvo įdomu – draugai, patirtys, bet ilgainiui supratau, kad širdis vis tiek čia. Kai čia blogai – atrodo, ten geriau, bet kai esi ten, pasiilgsti namų“, – sako Laurynas.

Ūkis be vilkų ir su ramybe

Lauryno ūkis įsikūręs ramioje Šilutės rajono vietovėje. „Gyvename dėkingame krašte – čia vilkų jau seniai niekas nematė. Avys ganosi laisvai, o mažieji gyvuliai būna tvarte. Vienintelės, kurios aplink sukiojasi – lapės, bet jos nepavojingos“, – sako ūkininkas.

Ateities planai

Lauryno Stonkaus istorija – tai pavyzdys, kad net po studijų užsienyje galima grįžti į Lietuvą ir savo jėgomis sukurti modernų, gyvybingą ūkį.

„Svarbiausia – daryti tai, kas patinka. Nesvarbu, ar tai architektūra, ar žemės ūkis – kai įdedi širdį, viskas įgauna prasmę“, – sako Laurynas, rankose laikydamas ne architektūros brėžinius, o šieno glėbį savo avims.