Šilutės veidaknygė gyvai: be filtrų, be kavutės, bet su pažadais!

Šilutės rajono mero komandos susitikimas su gyventojais, rodos turėtų sulaukti didelio susidomejimo. Tačiau gal popietės laikas buvo ne pats patogiausias, gal viešinimas kiek per kuklus, o gal žmonės tiesiog pasirinko vietoje diskusijos su valdžia naršyti po „veidaknygę“ – bet susirinko ne tiek daug šilutiškių, kiek galėtume tikėtis. O gaila, nes tie, kurie neatėjo, neišgirdo ne tik atsakymų į aktualius klausimus, bet ir naujų žinių apie miesto ateitį.

Ant scenos prieš Kultūros ir pramogų centrą stojo trys svarbiausi rajono žmonės – meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Edvardas Jurjonas ir administracijos direktorius Andrius Jurkus. Jie atsakinėjo į iš anksto gautus gyventojų klausimus – o jų buvo visokių: nuo uosto ir verslo iki gatvių apšvietimo bei sporto arenos.

Uostas likimas nuspręstas?

Viena aktualiausių temų – Šilutės uostas. Dar nespėjus dumblo sluoksniui užkloti prieš kelerius metus kilusio klausimo dėl uosto koncesininko veiklos, tema vėl iškilo naujomis bangomis. Gyventojus domina viskas – nuo stovėjimo vietų iki kainų ir, žinoma, iki to, kodėl šiemet uoste neliko vasaros kavinės, kuri buvo tikras traukos centras ne tik laivų savininkams, bet ir tiems, kurie mėgdavo išgerti kavutę ant Šyšos kranto, žiūrėdami į prabangius laivelius.

Šiemet situacija pasikeitė – nelikus kavinei, kavos mėgėjai liko, galima sakyti, už borto. Kuluaruose pasigirsta kalbų ir apie neadekvačias laivų stovėjimo bei jų aptarnavimo kainas, vietų trūkumą ir kitus nepatogumus. Savivaldybės dėmesys neišvengiamas į bene svarbiausią priekaištą – koncesijos sutartyje numatytos kultūrinės veiklos trūkumas.

Juk kai Savivaldybė pasirašė koncesijos sutartį, buvo akcentuota, kad uosto teritorijoje turi vykti pramoginė ir kultūrinė veikla, pritraukianti ne tik plaukiojančių priemonių savininkus, bet ir miestiečius bei svečius. Šiemet šios veiklos – kaip vėjo. Meras į tai atsakė aiškiai ir be užuolankų:

„Šitą uostą administruos pati savivaldybė. Tikrai taip bus.“

Iš šių žodžių galima spręsti, kad sprendimas jau priimtas – belieka tik formalumai. Tad galbūt kitą vasarą ant Šyšos kranto vėl garuos kava ir sugrįš šurmulys.

Verslui ribotos galimybės?

Kitas gyventojų klausimas – kodėl iš Šilutės traukiasi verslas, su „Germanikos“ pavyzdžiu priešakyje. Meras patikslino, kad ši įmonė ne visai paliko kraštą – tiesiog iš Vilkyčių padalinys persikėlė į naują gamyklą Klaipėdoje. „Šilutės baldai“ dirba, o buvusioje „Spiritinėje“ (anksčiau „Biofuture“) planuojamas naujas investuotojas.

„Mes savo pusės viską padarome. Tikrai biurokratinių trukdžių iš Savivaldybės administracijos nėra“, – pabrėžė meras.

Tačiau jis priminė, kad Šilutės kraštas – ne pramonės sostinė, o gamtos ir turizmo erdvė:

„Mūsų kraštas nėra vien pramoninis. Pas mus yra turizmas – vandens, kaimo, ornitologinis. Čia ta pramonė ribota, nes esame saugoma teritorija. Bet mes mielai visus investuotojus priimame.“

Vis dėlto, pasigesta išsamesnio atsakymo apie smulkaus ir vidutinio verslo galimybes – šioje temoje, rodos, vis dar daugiau klausimų nei atsakymų.

Tamsu mieste?

Artėjant tamsiajam metų laikui, gyventojai neišvengiamai klausė apie gatvių apšvietimą. Pasak mero, Šilutėje apšvietimas yra visose miesto gatvėse. Tiesa, pripažino, kad kai kuriose seniūnijose tvarka gali būti įvairi, nes apšvietimo įjungimo grafikus sprendžia pačios bendruomenės.

„Kiekvienoje seniūnijoje sprendžia savarankiškai. Ten nuspręsta, kad apšvietimas bus įjungtas, kol dirbs parduotuvės. Toks bendruomenių sprendimas. Bet tikrai apšvietimo klausimu mes lėšų netaupome – kiek reikia, tiek skiriame,“ – sakė meras.

Jis dar irpašmaikštavo, pasiūlydamas praktišką patikrinimo būdą:

„Reiks paprašyti, kad vicemeras Edvardas Jurjonas ir administracijos direktorius Andrius Jurkus, kurie gyvena mieste, nepatingėtų kokią antrą valandą nakties atsikelti ir pravažiuoti Šilutės gatvėmis – pamatysite, kur šviesa dega, o kur ne.“

Administracijos direktorius Jurkus patvirtino, kad problemos žinomos ir taisomos:

„Dar šiandien kalbėjau su seniūno pavaduotoju. Iš tikrųjų apšvietimas išjungiamas per anksti – vaikai eina į darželius, o jau tamsu. Nuo rytojaus viskas bus sustyguota.“

Statybos, arena ir dviračių takai

Susitikimo metu paaiškėjo ir daugiau naujienų. Planuojama pastatyti socialinės paskirties daugiabutį namą, vyksta 1500 žiūrovų vietų sporto arenos projektavimo darbai, kurie, pasak mero, po metų turėtų būti užbaigti.

Kalbėta ir apie susisiekimo klausimus – anot savivaldybės vadovų, problemų dėl susisiekimo su kitais miestais rajone nėra. Autobusų parkas palaipsniui atnaujina keleivinio transporto priemones, o Savivaldybė dalyvauja regioniniame projekte, kuriuo bus atnaujinta dalis autobusų stotelių ir jose atsiras informacinės švieslentės.

Dar viena gera žinia – dviračių takų plėtra. Planuojama modernizuoti pylimu einantį taką ir sujungti jį su taku, vedančiu į Žemaičių Naumiestį.

Po šviesos skėčiu

Štai taip, brolyti, atrodo Šilutės savivaldos panorama šių metų rudenį – su uostu be kavos, bet su pažadu atgimti; su verslu, kuris iš dalies išplaukė, bet gal dar sugrįš; su apšvietimu, kuris švies, kai tik bus „sustyguotas“.

Galbūt susirinkime dalyvavo ne minia, bet juk svarbiausia – ne kiekybė, o tai, kad buvo pasakyta tiesiai, aiškiai, be užuolankų. Nes kartais Šilutėje svarbiau ne triukšmingi pažadai, o mažais žingsniais įgyvendinami darbai.

O jei kitą naktį važiuosite Šilutės gatvėmis ir pamatysite šviesą degant ten, kur anksčiau buvo tamsa – gal prisiminsite, kad tai ne tik lemputės, bet ir mažas savivaldos pažadas, virtęs šviesa.