Šilutėje stringa VMI pastato modernizacija: rangovui iškelta restruktūrizavimo byla

Projektas buvo finansuojamas Turto banko ir Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšomis – pastarasis skyrė 586 tūkst. eurų subsidiją. Modernizacijos metu VMI laikinai veikia kitose patalpose, o po darbų į atnaujintą pastatą turėjo grįžti VMI, Vaiko teisių apsaugos tarnyba bei Aplinkos apsaugos departamento padalinys.

Tačiau jau baigiasi 2025 metai, o pastatas Kęstučio gatvėje 2 vis dar stovi tuščias.

Penki papildomi susitarimai ir pabrangęs projektas

Vėliau sutartis dėl pastato modernizacijos buvo tikslinta net penkis kartus, pasirašant papildomus susitarimus. Paskutinis susitarimas pasirašytas 2025 metų vasario 5 dieną – atsiradus papildomų darbų poreikiui. Šalių susitarimu numatyta papildoma suma – 10 259,08 Eur be PVM (12 413,49 Eur su PVM). Kadangi darbai užtruko ne dėl rangovo kaltės, galutinis darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2025 m. vasario 28 d.

Užsakovas sutiko kompensuoti rangovui 641,26 Eur už sutarties įvykdymo užtikrinimo draudimo pratęsimą. Rangovas įsipareigojo per 10 dienų pateikti atnaujintą garantiją, ne mažesnę kaip 127 728,38 Eur, bei naują civilinės atsakomybės draudimą. Šalys sutarė, kad nurodytu terminu turi būti užbaigtos visos statybos procedūros ir gautas darbų užbaigimo aktas.

Galutinė projekto vykdymo kaina siekė 1 545 378,67 € (su PVM). Taigi, po penkių papildomų susitarimų projekto kaina padidėjo 156 tūkst. eurų – apie 11,2 proc.

Pastatas nepriduotas – rangovas prie bankroto ribos

Pasidomėjus paaiškėjo, kad iki šiol nėra pasirašytas darbų pridavimo aktas, todėl įstaigos negali vykdyti veiklos. Darbai nepriduoti, nes rangovui UAB „Interresta“ iškelta restruktūrizavimo byla – įmonė yra ties bankroto riba. Bylą inicijavo vienintelis akcininkas R. G.

Turto bankas, kuris yra rekonstrukcijos darbų užsakovas, teigia, kad siekia sutartį nutraukti teismuose.

„Sutartis su UAB „Interresta“ kol kas yra galiojanti, bet šiuo metu darbai nevykdomi. Turto bankas dėl sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo yra kreipęsis į teismą“, – teigia įmonės išorinės komunikacijos vadovas Paulius Vaitekėnas.

Paklaustas, ar buvo kokie nors atsiskaitymai su UAB „Interresta“, P. Vaitekėnas informavo:

„Su esamu rangovu buvo atsiskaityta už iki 2025 m. kovo 1 d. tinkamai atliktus darbus. Iš viso darbų atlikta 80 proc., už 1,26 mln. Eur su PVM.“

Dabar jau aišku, kad su rangovu už faktiškai atliktus darbus, kuriuos realiai vykdė Šilutės įmonės, yra atsiskaityta. Tad kodėl neatsiskaityta su subrangovais ir kodėl iškelta restruktūrizavimo byla?

Kodėl „Interresta“ pateko į finansinę krizę

Įmonės restruktūrizavimas – tai laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės pertvarkymo būdas, kurio tikslas – grąžinti skolas kreditoriams, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Svarbiausias restruktūrizavimo požymis – laikina apsauga nuo kreditorių: tokiai įmonei negalima areštuoti turto, iškelti bankroto bylos, stabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios UAB „Interresta“ susidūrė su finansiniais sunkumais, buvo projektas „Jaunimo nakvynės namai“ Vito Gerulaičio g. 4, Vilniuje. 2024 m. birželio 18 d. bendrovė pasirašė didelės apimties statybos rangos sutartį su UAB „Terra projektai“, tačiau dėl sudėtingos rinkos situacijos ir darbo jėgos trūkumo pradėjo vėluoti su darbais.

Siekdama laikytis terminų, įmonė buvo priversta brangiai samdyti subrangovus, o per maža avansinė suma nepadengė net dalies medžiagų išlaidų. Medžiagoms pirkti teko naudoti lėšas iš kitų vykdomų projektų. Be to, užsakovas nepriėmė dalies atliktų darbų, nurodydamas tik formalius trūkumus, todėl įmonė negavo suplanuotų pajamų – tai ir lėmė finansinius sunkumus.

„Nors UAB „Interresta“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, iki 2025 m. balandžio bendrovė pelningai vykdė veiklą ir laiku atsiskaitydavo su kreditoriais. 2022 m. jos pardavimo pajamos siekė 7,35 mln. Eur, grynasis pelnas – 187,8 tūkst. Eur, 2023 m. – 5,92 mln. Eur pajamų ir 176,1 tūkst. Eur pelno, o 2024 m. – 5,67 mln. Eur pajamų ir 15,6 tūkst. Eur pelno. 2025 m. pirmą ketvirtį pajamos sudarė 1,28 mln. Eur, pelnas – 8,9 tūkst. Eur. Bendras įsiskolinimas kreditoriams siekia 3,38 mln. Eur, iš jų 1,5 mln. Eur mokėtina per metus, o 1,87 mln. Eur – po metų; skolos VMI ir „Sodrai“ kartu sudaro apie 49 tūkst. Eur. Įmonės balansinis turtas vertinamas 4,35 mln. Eur, todėl ji nėra nemoki – tik laikinai patiria sunkumų, kuriuos planuoja įveikti, tęsdama vykdomus ir planuojamus statybos bei nekilnojamojo turto projektus“, – teigia įmonės atstovai.

2025 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismas tenkino UAB „Interresta“ prašymą ir iškėlė restruktūrizavimo bylą.

Susijusios įmonės ir skolos

Valstybės žinių portalo Rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu „Interresta“ dirba 5 darbuotojai. Skolos „Sodrai“ siekia 2202,44 Eur, o VMI – 5491,03 Eur. Vienintelis įmonės akcininkas R. G. yra ir kitų įmonių akcininkas:

Įmonė „LGR Statyba“ turi 7 darbuotojus, vidutinis atlyginimas – 2030,08 Eur, o 2024 m. grynasis pelnas – 79 888 Eur.

UAB „Interresta Development“ 2022 m. dirbo 4 darbuotojai, o 2025 m. rugsėjo mėn. turėjo 2067,93 Eur skolą „Sodrai“ ir 96 450,75 Eur skolą VMI.

2024 m. R. G. kartu su kitu fiziniu asmeniu įsteigė UAB „Interresta invest“, vėliau pervadintą į UAB „Sunshine“. Ši įmonė 2024 m. spalį įsteigė „Kh Property“, kuri tąmet dirbo nuostolingai ir turėjo 4 darbuotojus. Nurodyta pagrindinė įmonės veikla – statyba.

Kas iš tikrųjų atliko darbus?

Kodėl tiek domimasi rangovu? Todėl, kad iš esmės rekonstrukcijos darbus atliko „Interrestos“ samdytos Šilutės verslininkų įmonės. Kaip teigia vienos įmonės vadovas, kuriam „Interresta“ liko skolinga kelias dešimtis tūkstančių eurų, pradžioje jie bandė dirbti patys, tačiau vėliau samdė vietinius – tiek statybos, tiek santechnikos darbus atlikusias bendroves. Pasak jo, net kai kurioms parduotuvėms liko skolingi.

Redakcijai yra žinomos įmonės, kurioms Šilutėje „Interresta“ liko skolinga, o jų skolos gali siekti iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tačiau verslininkai nepanoro būti viešinami.

Galimi pažeidimai ir įtarimai

Analizuojant visą surinktą informaciją apie įmonės akcininką ir jo veiksmus, kyla minčių, kad galimai sąmoningai buvo sumažinta pirminė rangos kaina tam, kad laimėti viešąjį pirkimą. Vėliau penkis kartus tikslinta sutartis, didinant kainą 156 tūkstančiais eurų.

Skaitant Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, panaši veiklos schema pastebima ir kituose Lietuvos miestuose laimėtuose viešuosiuose pirkimuose. Įkurtų įmonių skaičius ir jų tarpusavio ryšiai leidžia manyti, kad galėjo būti dirbtinai sukurtas pagrindinės įmonės nemokumas – gautas lėšas galimai paskirstant kitoms to paties asmens valdomoms įmonėms.

Dar viena įdomi detalė – UAB „Interresta“ laimėjo tik Turto banko viešuosius pirkimus. Duomenų apie laimėtus kitų valstybės įstaigų pirkimus nėra.

Galimai įmonės savininkui ar su juo susijusiam asmeniui buvo nutekinta informacija apie organizuojamus pirkimus ar jų detales, kas galėjo suteikti pranašumą konkurencinėje kovoje. Viešųjų pirkimų nugalėtoją dažnai lemia kaina, tad žinant pagrindinius pirkimo skaičius, laimėti konkursą belieka techninis dalykas.

Pusantro milijono eurų vertės darbų projektas – viliojantis kasnelis ne vienai statybų bendrovei. Tačiau, kaip teigė vienas vietinių statybos įmonių vadovas, konkurse dėl Kęstučio g. 2 pastato jie nedalyvavo, nes pirkimo sąlygose buvo perteklinių specifinių reikalavimų – todėl objektas vietinėms įmonėms neatrodė patrauklus.