Šaligatvis be šeimininko – arba kaip Šilutėje bala tapo problema

Kad pėstieji galėtų patogiau pasiekti naująją „Maximą“, buvo nutiestas šaligatvis – trumpinantis kelią ir leidžiantis išvengti lanko per judrią Cintjoniškių gatvę. Ir viskas buvo gerai – kol neįvyko Sodų gatvės ir šaligatvių rekonstrukcija.

Projektavimo klaida?

Apie projektuotojų darbo kokybę būtų galima parašyti atskirus memuarus. Kiek teko susidurti su tokia problematika, dažniausiai projektai rengiami pagal žemėlapių ar kitus duomenis, o kaip viskas atrodo vietoje – nelabai kas žiūri. Matyt, dėl šios priežasties (o gal ir dar kokios), Sodų gatve einantis šaligatvis galimai buvo suprojektuotas taip, tarsi aplink nieko nebūtų. O kai darbus įvykdė, paaiškėjo, kad Sodų gatvės šaligatvis yra maždaug trimis centimetrais aukščiau negu tas, kuris veda tiesiai į prekybos centrą.

Kas iš to? Ogi tai, kad mūsų gamtinės sąlygos tokios, jog toje vietoje nuolat telkšo bala, o žiemą – čiuožykla. Einantiems į parduotuvę ar iš jos šiuo takeliu – nei patogu, nei saugu.

Vieni kratosi, kiti negali

Šilutės gyventojas Edmundas Aužbikavičius pamėgino ieškoti teisybės ir išsiaiškinti, kas gi turėtų sutvarkyti tą nelemtą šaligatvį. Sužinojęs, kad visa teritorija priklauso prekybos centro nuosavybei, kreipėsi į juos. Gavo tokį atsakymą:

„Dėkojame, kad kreipėtės. Šiuo klausimu kreipėmės į inžinierių ir gavome atsakymą, jog šis takelis nepriklauso „Maximos“ teritorijai.

Norime atkreipti dėmesį, kad takelį įrengė ne pati „Maxima“, todėl rekomenduojame kreiptis į įmonę, kuri ir atliko šiuos darbus. Atsiprašome dėl situacijos.“

Seniūnijoje Edmundas taip pat aiškaus atsakymo negavo, nes teritorija – privačios nuosavybės.

Šalia takelio esančios įmonės „Stogdesta“ atstovas Stanislovas sako, kad apie problemą žino, bet takelis priklauso UAB „Žibai“, tad nieko daryti negali, nors, jo teigimu, tereikėtų pakelti trinkeles poros metrų ilgyje – ir problemos kaip nebūta.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pritaria: dėl takelio sutvarkymo problemos nemato, bet be savininko sutikimo negali šeimininkauti privačioje žemėje.

O štai šiuo metu atostogaujantis UAB „Žibai“ direktorius Steponas Kazlauskas į viską žiūri filosofiškai:

„Padariau gerą darbą – žmonėms trumpesnis kelias, o jie dabar dėl balos skundžiasi. Anokia čia problema,“ – sako jis, nelabai matydamas, kur čia bėda: seniūnija gali tvarkyti aš neprieštarauju.

Trijų centimetrų vertės problema

Taip jau kartais gyvenime būna – rodos, problema maža, visi tik gero linki, bet iš to gero galiausiai gimsta bala ir čiuožykla. Bendro naudojimo takelis privačioje žemėje sukelia nepatogumų ne tik žmonėms, bet ir seniūnijai – nori sutvarkyti, bet negali, nes žemė ne jų.

Ir kaip čia be sarkazmo? Juk kai reikia įpareigoti privačius žmones valyti ar susimokėti už bendro naudojimo žemės tvarkymą prie daugiabučių – leidimų nereikia. Pakanka dvidešimt penkių Tarybos narių daugumos balsų – ir viskas tvarkoje. Tačiau kelių trinkelių klausimas yra rimta teritorinė dilema, kurios kol kas neina išspręsti.

Maža bala, didelė atsakomybė – ir, žinoma, begalinis noras visiems padėti... bet tik iš toliau.