Švietimo ministro sprendimą dėl egzaminų balų vertins teismas

2025-11-21, Pagal lvat.lt

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ėmėsi nagrinėti bylą, kuri gali turėti didelę reikšmę ne tik šių metų abiturientams, bet ir visai švietimo politikai. Teismas aiškinsis, ar švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas, kuriuo buvo pakeista stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinių eilių sudarymo tvarka, atitinka Konstitucijos ir aukštesnės galios teisės aktų principus.

Ginčo esmė – „po 10 taškų visiems“

Ministro įsakymu buvo įteisintas sprendimas visiems abiturientams prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų. Toks sprendimas atsirado po to, kai Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vertinimo komitetai, reaguodami į viešus nusiskundimus dėl egzaminų sunkumo, nusprendė pakelti balus visiems laikytojams.

Nors toks žingsnis buvo pateiktas kaip „vienodas visiems ir siekiantis sušvelninti neteisybės įspūdį“, dalis politikų jį įvertino kaip pavojingą precedentą. Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė, Giedrė Balčytytė, Daiva Ulbinaitė, Jurgita Sejonienė ir Vytautas Juozapaitis pateikė pareiškimą LVAT, prašydami ištirti, ar ministro įsakymas neprieštarauja Konstitucijai, Švietimo įstatymui, Mokslo ir studijų įstatymui bei Teisėkūros pagrindų įstatymui.

Pareiškėjai: „sprendimas – neteisėtas ir neatsakingas“

Pareiškėjų teigimu, švietimo ministras priėmė įsakymą remdamasis NŠA vertinimo komitetų nutarimais, kurie buvo priimti viršijant komitetų įgaliojimus. Pagal Švietimo įstatymą, tik ministras gali nustatyti egzaminų vertinimo ir rezultatų skaičiavimo tvarką, o ne pavaldžios institucijos.

Be to, anot pareiškėjų, šie nutarimai nebuvo paskelbti Teisės aktų registre, todėl neturėjo teisinės galios. Vis dėlto ministras jais rėmėsi, keisdamas jau patvirtintą stojimo tvarką. Tokiu būdu buvo priimtas norminis administracinis aktas, kuris, kaip teigiama, pažeidė teisėkūros principus, nes pakeitė taisykles jau po egzaminų rezultatų paskelbimo.

„Kitaip tariant, žaidimo taisyklės buvo perrašytos po žaidimo pabaigos,“ – rašoma pareiškėjų dokumente.

Teisiniai argumentai

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad švietimo ministro įsakymas gali prieštarauti ne tik konkretiems įstatymams, bet ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, jog galioja tik paskelbti teisės aktai.

Jų teigimu, ministras pažeidė teisinės valstybės, teisėtumo, atsakingo valdymo, lygiateisiškumo ir „lex retro non agit“ (įstatymas negalioja atgal) principus.

Be to, Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnis aiškiai nurodo, kad stojančiųjų konkursinių eilių tvarka turi būti patvirtinta iki gruodžio 1 d. – t. y. prieš prasidedant naujiems mokslo metams. 2025 m. tvarka buvo pakeista tik rugpjūtį, jau pasibaigus egzaminams, todėl, pasak pareiškėjų, įsakymas buvo priimtas pavėluotai ir negalėjo būti taikomas stojančiųjų atžvilgiu.

Kas pasikeitė abiturientams

Nors iš pirmo žvilgsnio sprendimas visiems pridėti po 10 taškų atrodo palankus mokiniams, pareiškėjai atkreipia dėmesį į jo pasekmes. Toks balų padidinimas iškraipė konkurenciją: šių metų abiturientai gavo papildomų taškų, o ankstesniųjų metų egzaminų laikytojai, pretenduojantys į studijas pagal tą pačią tvarką, liko nelygioje padėtyje.

Tai, pasak kreipimosi autorių, sudaro prielaidas diskriminacijai ir nelygioms galimybėms, o toks reguliavimas kelia abejonių dėl valstybės sprendimų stabilumo.

LVAT sprendimas gali tapti precedentu

LVAT vertins, ar švietimo ministro įsakymas neprieštarauja Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 daliai, Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 1 daliai, Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 ir 20 straipsniams bei Konstitucijos 7 straipsniui.

Teismo išaiškinimas gali tapti precedentu, nubrėžiančiu ribas, kiek laisvės turi ministrai ir ministerijos keisdami stojimo bei egzaminų vertinimo taisykles. Tai – ir platesnis klausimas apie tai, ar politinė valia gali pakeisti teisinę tvarką, kai sprendimai jau paveikė tūkstančius žmonių.

Kvietimas diskusijai

Šis teismo procesas atveria ne tik teisinį, bet ir moralinį klausimą: ar valstybė gali keisti taisykles, kai žaidimas jau sužaistas?

Redakcija kviečia politikus, mokytojus, mokinių ir tėvų bendruomenes į viešą diskusiją – ar švietimo sistemoje pakanka skaidrumo, stabilumo ir pagarbos teisei? Ar egzaminų vertinimo sistema turi būti keičiama reaguojant į viešą nepasitenkinimą, ar laikantis griežtos tvarkos ir aiškių terminų?

Aptarkime tai atvirai – juk kalbame apie jaunų žmonių ateitį ir pasitikėjimą valstybe.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!