Šilutė nori spalvų, o politikai – nuopelnų: kova dėl tilto tapo politiniu teatru

Seimo vicepirmininkė Daiva Žebelienė savo krašte pradėjo iniciatyvą „Išsaugokime Geltonojo tilto spalvą Šilutėje!“, kuria nori išsiaiškinti ir gyventojų nuomonę. Peticija renka parašus ir finansinę paramą, kad būtų oficialiai administruojama, o šiuo metu jau turi 340 parašų ir beveik 20 eurų paramos.

Galiausiai tikslas paprastas – neleisti iš mūsų miesto ištrinti vieno ryškiausių akcentų, Geltonojo tilto, kuris šiandien atsidūrė grėsmėje būti perdažytas kita, galimai pilka spalva. Tai, anot iniciatorės ir gyventojų, būtų spjūvis šilutiškių identitetui. Geltonasis tiltas — daugiau nei dažai

Tiltas per Šyšą šilutiškiams turi emocinę vertę. Jis fotografuojamas, rodomas miesto lankstinukuose, socialiniuose tinkluose ir net tapo savotiška „atviruke matoma vizitine kortele“.

Seimo vicepirmininkė Žebelienė peticijoje aiškiai sako: tiltas nėra tik metalo konstrukcija — tai kultūrinis ir emocinis miesto simbolis. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodę signalai apie planus keisti tilto spalvą sukėlė šurmulį. Gyventojai, anot jų pačių, „nenori vėl matyti pilkos kasdienybės“, o pasirinkta geltona prieš keletą metų tapo savotišku miesto atgimimo ženklu.

Gyventojai kalba atvirai ir aštriai

Komentarai po peticija — gyva emocijų, prisiminimų ir nuogąstavimų siena. Štai tik keli atgarsiai: „Užaugau su geltonu tiltu. Neleiskit biurokratams keisti mūsų krašto.“ — Martynas

„Pilkos spalvos ir taip visur daug, geltona pakelia nuotaiką.“ — Laima

„Tai ne tik geležis ir dažai. Tai mūsų miesto simbolis.“ — Vidmantas

„Šilutės geltonasis tiltas – mūsų krašto identitetas.“ — Neringa

„Net nenoriu įsivaizduoti pilko tilto…“ — po anonimo kauke išskoma nuomonė.

Peticija laukia 100 parašų ir 250 eurų, kad būtų oficialiai administruojama

Šiandien peticija jau pasiekė 340 parašų, tačiau administravimui reikia surinkti ir 250 eurų paramos. Tik tuomet VšĮ „Peticijos“ imsis teisinės konsultacijos, viešinimo, agitavimo ir formalumų — nuo įteikimo savivaldybei iki atsakymo paviešinimo.

Ar valdžia girdi šį balsą?

Ši reakcija neliko nepastebėta ir savivaldos lygiu. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis viešai išsakė poziciją, kuri atspindi siekį ne tik rasti techninį sprendimą, bet ir išgirsti šilutiškių lūkesčius. Meras teigia:

„Pastarosiomis dienomis matau aktyvias gyventojų diskusijas socialinėje erdvėje ir nuoširdų rūpestį dėl Šilutės Geltonojo tilto spalvos likimo.

Todėl inicijuoju papildomą susitikimą su Kultūros paveldo departamentu, kuriame dar kartą išsamiai aptarsime tilto spalvos klausimą ir galimybes priimti sprendimą, atitinkantį tiek paveldosaugos reikalavimus, tiek mūsų bendruomenės lūkesčius.

Ačiū visiems, kurie reiškia savo nuomonę ir rodo rūpestį savo miestu. Toliau informuosiu apie sprendimo eigą ir kitus žingsnius.“

Tokia mero pozicija rodo, kad klausimas turi būti sprendžiamas ne vienašališkai vienos institucijos. Šilutės bendruomenė tikisi, kad šį kartą bus rasta ne tik teisiškai tiksli, bet ir miestui emociškai priimtina išeitis.

Ir viena aišku – žmonės nori būti girdimi. Mero žingsnis, inicijuojant papildomą dialogą su paveldosaugos institucijomis, yra svarbus signalas, kad jų balsas nėra tik komentarų eilutė internete, o tikra miesto valdymo dalis.

Opozicija kritikuoja...

Šilutės rajono tarybos narys Žygimantas Kurlianskas kritiškai vertina Seimo narės iniciatyvą kurti peticiją dėl Geltonojo tilto spalvos išsaugojimo. Jo teigimu, ši iniciatyva kelia abejonių, nes pati Seimo narė ir jos partija turi pakankamai galių ir priemonių šį klausimą spręsti be peticijų.

Jis primena, kad:

Seimo narės partija yra valdančiojoje koalicijoje Šilutėje ir turi vicemero postą, kuris prižiūri kultūros sritį.

Pati Seimo narė dar buvo vicemerė tuo metu, kai buvo numatyta tilto spalvos keitimo galimybė.

Vicemeras, deleguotas jos partijos, gali tiesiogiai bendrauti su Kultūros paveldo departamentu ir inicijuoti sprendimų peržiūrą administracijoje.

Seimo narės kolegos savivaldybės taryboje taip pat gali inicijuoti gyventojų apklausą.

Todėl, Ž. Kurliansko nuomone, ši peticija iš esmės yra kreipimasis į pačią save ir į savo politinę komandą, kuri jau daugiau nei dešimt metų dalyvauja valdančiojoje daugumoje. Jis klausia, ar tai nėra darbo imitacija, arba bandymas taisyti klaidas, kurios atsirado dar tuomet, kai priimti sprendimai buvo šios pačios politinės grupės rankose.

... ir nori to paties

Bet tuo pačiu Ž. Kurlianskas ir pats išsako abejones dėl planų Geltonąjį tiltą perdažyti pilkai. Jo teigimu, nors tiltas 1914 m. buvo statytas pilkas, šiandien jau kelis dešimtmečius jis yra geltonas ir tapo vienu iš atpažįstamų Šilutės akcentų. Geltona spalva išskiria miestą, puošia nuotraukas, atvirutes ir kvietimus turistams, o kartu suteikia išskirtinumo visam upės ansambliui.

Politikas mano, kad tokiais atvejais turėtų būti galimos išimtys, nes objektas per laiką virto simboliu, įsitvirtino miesto tapatybėje ir netgi tapo kasdiene vietos kalbos dalimi. Jis kritiškai vertina bandymą „grąžinti“ pirminę išvaizdą tik dėl formalios paveldosaugos logikos.

„Nesu paveldosaugininkas, tačiau manau, jog kai kuriose vietose tikrai būtų galima padaryti išimčių. Ypač, kai objektas jau tapęs simboliu. Suprantu norą viską saugoti taip, kaip buvo, tačiau ar tikrai verta praėjus kelioms dešimtims metų atsukinėti laiką atgal?“ – aiškiai atspindi jo mintys.

O gal vis tik vertėtų politines ambicijas būti matomiems, reikšti ne tik pagiežingos kritikos ašaromis? Bet ir prisidėti konkrečiais veiksmais, kurie būtų verti dėmesio? Juk niekas netrukdo teisės magistrui susirasti institucijų sprendimų – kada ir kas buvo nuspręsta? Galų gale dalyvauti įvairiuose projektų viešinimo procedūrose ir atstovauti žmonių, kurių yra išrinkas nuomonei? Bet žinoma, lengvesnis kelias yra kritikuoti, nei kažką naudingo padaryti.

Ekspertų sprendimai nėra diskusija

Priminsime, kad paskutiniai pakeitinai kultūros vertybių registre buvo padaryti 2024 m. balandžio 9 dieną. Juos atliko nekilknojamo turto vertinimo taryba, sudaryta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu. Kultūros paveldo nekilnojamojo turto vertinimo taryba yra ekspertų komisija, kuri nustato, ar objektas turi kultūrinę vertę ir ar jis turi būti saugomas valstybės. Ji sprendžia, ar objektą įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kokios yra jo vertingosios savybės (pvz., forma, spalva, konstrukcija), ir kokio lygmens apsauga jam taikoma. Tai profesionali, ne politinė taryba, todėl jos sprendimai grindžiami tyrimais ir paveldosaugos kriterijais, o ne viešomis diskusijomis ar nuomonėmis.