Kai ataskaitos tampa ginklu: Pagėgių valdžios žaidimai kultūros sąskaita?

Socialinio tinklo viešoje erdvėje Pagėgių kultūros centro direktorė skelbia, kad dokumentas buvo parengtas laiku ir net kelis kartus patikslintas, tačiau iki šiol lieka mero stalčiuose. Kodėl?

Pagal galiojančius teisės aktus meras neturi teisės savo nuožiūra stabdyti biudžetinės įstaigos ataskaitos teikimo tarybai. Tai – ne asmeninių simpatijų reikalas, o viešasis interesas ir teisinė pareiga. Tokia pareiga įteisinta Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento XXI skyriaus 347 straipsnyje: „Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė) vadovai privalo pateikti Tarybai tvirtinti metinių ataskaitų rinkinius ir atsakyti į tarybos narių paklausimus iki kiekvienų metų birželio 1 d. Taryba, išklausiusi atsakymus, dėl metinių ataskaitų rinkinių priima sprendimus.“ Reglamentas patvirtintas 2023 metų kovo 30 d. Tarybos sprendimu Nr. T–70.

Nesulaukusi ataskaitos teikimo tarybai, Kultūros centro vadovė pati kreipėsi į visus savivaldybės tarybos narius, prašydama viešai paklausti mero, kodėl dokumentas iki šiol nesvarstomas. Tačiau reakcija buvo minimali: iš 17 narių informaciją gavę patvirtino tik keturi, tačiau realus situacijos sprendimas nepajudėjo. Štai lapkričio 3 dieną socialiniame tinkle publikuojamas centro pranešimas „Pagėgių savivaldybės kultūros centras: 2000–2025 metų didžiausių nuopelnų ir indėlio į Pagėgių krašto gyvenimą apžvalga“. Dvidešimt penkerių metų veiklos apžvalgoje tikrai galime pamatyti didžiulį įstaigos darbuotojų indėlį į krašto kultūrinio gyvenimo raidą.

Konflikto ištakos

Kaip pasakoja Kultūros centro vadovė, meras taip ir neatskleidžia tikrųjų konflikto ištakų. O jos prasidėjo tuomet, kai jį pavaduojanti vicemerė kategoriškai neleido direktorei vykti nei į Apskrities dainų šventę, nei į Respublikinę, nors ten dalyvavo ir Pagėgių kolektyvai.

Situaciją netikėtai pakeitė tuo metu laikinai ėjęs mero pareigas tarybos narys Gintautas Stančaitis – jis pasirašė potvarkį ir komandiravo Svetlaną Jašinskienę dviem dienoms į Vilnių: dalyvauti Šokių dienoje, kur pasirodė Pagėgių kolektyvas „Marguva“, ir eiti iškilmingoje eisenoje.

Po šio sprendimo, pasak vadovės, prasidėjo naujas spaudimo etapas. Vicemerė žodžiu nurodė apskritai nemokėti komandiruočių išlaidų, kol nebus grąžinti 60 eurų, išmokėtų už antrąją dieną sostinėje. Vadovė tikina neprašiusi išskirtinių sąlygų: „Važiavau savo automobiliu, keturis kartus dalyvavau svarbiuose seminaruose, mokėjau už nakvynę, už kurą. Kai paprašė grąžinti 60 eurų – paprašiau tik vieno: parodykite potvarkio atšaukimą. Jo nebuvo.“ Kadangi potvarkis galiojo, pinigų ji negrąžino. Vėliau, grįžus merui iš nedarbingumo, komandiruotės vis dėlto buvo apmokėtos.

„Ir tai – tik viena iš istorijų, su kuriomis tenka susidurti dirbant kultūros srityje Pagėgiuose“, – sako vadovė.

Jos nuomone, etikos teismui apskritai buvo pristatyta ne ta asmenybė: „Jei kas ir turėjo sėdėti komisijos kėdėje, tai ne aš, o vicemerė, atsisakiusi mane išsiųsti į renginius ir gyvenanti visai ne Pagėgiuose, o Tauragėje.“

Manipuliacijos dokumentais?

Ir šioje vietoje derėtų stabtelėti dėl vienokių ar kitokių faktinių niuansų, kurie, pažvelgus iš šalies, galimai prieštarauja sveikai logikai ir net teisės aktų visumai. Įdomi situacija susidaro atkreipus dėmesį į Pagėgių kultūros centro įstatus, kuriuos tvirtina taryba kaip įstaigos savininkė. Panašu, kad Pagėgių politikai savo priimamus dokumentus skaito ir gilinasi į esmę panašiai, kaip reagavo į S. Jašinskienės ataskaitos pateikimą. Mat šiuo metu galiojantys įstatai buvo patvirtinti jau po visų įvykių, susijusių su tomis komandiruotėmis.

Atkreiptinas dėmesys į įstatuose įtvirtintas mero galias, reguliuojančias įstaigos vadovo atostogų ir komandiruočių klausimus. Sunku spręsti, kiek tai padeda įstaigos valdymui, žvelgiant iš šalies. Tačiau neabejotinai peršasi tiesioginio valdymo požymiai, iš kurių galimai ir išplaukia aptariamas konfliktas dėl komandiruotės. Kaip ir įstatų patvirtinimas jau po konfliktinės situacijos. Ankstesniuose įstatuose nebuvo numatyta prievolė Kultūros centro vadovui gauti mero palaiminimą komandiruotei. O tokie „palaiminimai“ iš esmės virsta apynasriu vadovams, kurie drįsta prieštarauti. Kultūros centro direktorė S. Jašinskienė tokio apynasrio nesureikšmina ir teigia, kad darbui jis netrukdo. Nors praktika rodo, kad korekcijų į sklandų įstaigos darbą tai vis tik gali įnešti. Ypač jei pažiūrėsime per politinę – partinę prizmę, mat Svetlana praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo kaip kandidatė į Pagėgių merus. Todėl negalime atmesti ir artėjančios politinės kovos prieskonių.

Yra ir daugiau faktų, kai Pagėgių valdžia nesibodi įvairių poveikių ar spaudimų. Apie tai kalbame ir todėl, kad laikraščio atžvilgiu taip pat buvo ketinama taikyti panašaus pobūdžio priemones. Pasirodė, kad vadovai ar jų patarėjai turi savo kompetencijų ribas. Štai Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė šių metų rugsėjo 18 dieną pasirašė pavedimą tikrinti laikraščio „Šilokarčema“ vartojamos valstybinės kalbos taisyklingumą. Pavedimas nurodytas kaip planinis, tačiau niekas nematė tokio plano. O svarbiausia – administracijos direktorė, panašu, nesiorientuoja šioje srityje: ką ir kaip galima tikrinti. Tačiau iš po šydo matoma ir kita pavedimo esmė – padaryti spaudimą laikraščiui, kurio puslapiuose valdžia nuolatos sulaukia vienokios ar kitokios kritikos, tiek aštresnės, tiek švelnesnės.

(bus daugiau)