Kai ataskaita tampa politiniu įrankiu: kas iš tiesų vyksta Pagėgiuose? (tęsinys)

Anot jos, mero veiksmų kontrolė pirmiausia yra savivaldybės Etikos komisijos funkcija. Vyriausybės atstovas šioje vietoje galių neturi – jis nekontroliuoja, kaip savivaldybė laikosi savo priimtų taisyklių ar vidaus procedūrų.

Tačiau Vyriausybės atstovė pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: teisės aktai, reglamentuojantys savivaldybių strateginių planų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną ir atsiskaitymą, nenumato, kad savivaldybių biudžetinių įstaigų metinės veiklos ataskaitos privalo būti teikiamos tvirtinti Tarybai.

Dar daugiau – nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Strateginio valdymo įstatyme, nei Metodikoje nėra įtvirtintos konkrečios mero pareigos, susijusios su tokių ataskaitų pateikimu, priėmimu ar tvirtinimu. Todėl, anot D. Kerekeš, nėra teisinio pagrindo teigti, kad meras būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs įstatymų nuostatų.

Galutinis jos vertinimas aiškus: tiek Pagėgių savivaldybės strateginio planavimo tvarka, tiek Tarybos veiklos reglamento nuostatos buvo įvertintos, tačiau prieštaravimų galiojantiems teisės aktams nerasta.

Kas iš to išplaukia?

Pirmiausia tai, kad institucija, prižiūrinti savivaldybės priimtų teisės aktų laikymąsi, konstatavo – Tarybos veiklos reglamentas neprieštarauja įstatymams. O tai reiškia, kad nuostata, įpareigojanti savivaldybės biudžetines įstaigas teikti veiklos ataskaitą Tarybai iki birželio 1 dienos, yra teisėta.

Tarybos darbotvarkę sudaro ir teikia meras. Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė ataskaitą merui pateikė kelis kartus, tačiau ji į Tarybos darbotvarkę taip ir nebuvo įtraukta. Kodėl?

Štai kaip atsako meras Vaidas Bendaravičius:

„Pagėgių savivaldybės kultūros centro ataskaita nebuvo teikta Pagėgių savivaldybės tarybai svarstyti, nes ataskaita parengta nesilaikant Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 4-ajame straipsnyje išdėstytų bendrųjų reikalavimų ataskaitas rengiantiems viešiesiems subjektams.“

Toks motyvas verčia kelti klausimų. Atrodo, kad meras vienasmeniškai įvertino, jog ataskaita yra netinkama, nors jos vertinimas ir tvirtinimas yra Tarybos kompetencija, o ne mero. Toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip įgaliojimų viršijimas.

Matyt, būtent tai ir leidžia suprasti Vyriausybės atstovės pozicija – ji primena, kad mero veiksmų teisėtumą turėtų vertinti Etikos komisija. Tas pats taikytina ir Tarybos veiklos reglamento 347 straipsnyje numatyto termino nesilaikymui – iki birželio 1 dienos Kultūros centro ataskaita taip ir nebuvo pateikta Tarybai.

Tokio elgesio aplinkybes Etikos komisija turėtų ne tik galėtų, bet ir privalėtų ištirti.

Kodėl ataskaita tapo politiniu klausimu?

Vienas iš galimų atsakymų – Kultūros centro vadovė S. Jašinskienė tapo neparanki Pagėgių valdžiai. Galbūt lūžio taškas buvo komandiruotė į Dainų šventę. Kaip sako pati direktorė, sunku įsivaizduoti, kad kultūros įstaigos vadovas nedalyvautų tokiame renginyje, į kurį patekti meno kolektyvai turi įrodyti savo vertę. Vadovo nebuvimas šventėje – tiesiog neįsivaizduojamas.

Peršasi mintis, kad taip buvo iškastas karo kirvis prieš biudžetinės įstaigos vadovę, turinčią savą nuomonę, kuri kartais nesutampa su valdžios linija. Ar tai blogai? Atsakymas paprastas: blogiausia tai tampa tiems, kurie, kurdami savo „karalystę“, siekia visas vadeles sutelkti vienose rankose. O kai kuris nors „sraigtelis“ sukasi ne taip, kaip norėtųsi, atsiranda baimė.

Baimė prarasti valdžią?

Galimai Pagėgiuose valdžią įtvirtinusi politinė grupė, neturinti vieningos ideologinės krypties, atsirado valdžios viršūnėje tik todėl, kad laiku prisijungė prie liberalių vertybių deklaruojančios stovyklos. Tačiau realių naujovių komunai nepasiūlė – vietoje to įtvirtino klasikinę savivaldos valdžios uzurpavimo schemą, paremtą administracinių resursų valdymu.

Šioje schemoje svarbų vaidmenį atlieka savivaldybės valdomų įstaigų vadovai ir seniūnijos. Mažose savivaldybėse, tokiose kaip Pagėgiai, tokia sistema įsitvirtina lengviausiai. Kodėl? Nes darbo vietų mieste – labai mažai.

Biudžetinių įstaigų darbas tampa vienu iš nedaugelio pragyvenimo šaltinių. Todėl, kai vadovai skiriami „teisingi“, o geriausia – ne vietiniai, kad nebūtų jokių simpatijų ar ryšių, kai pasitelkiama baimė prarasti darbą – žmones valdyti lengva. Ilgainiui prie to priprantama ir atsiranda pokyčių baimė, nes atėjus naujiems žmonėms gali kilti grėsmė prarasti turimą darbo vietą.

Juk realybė paprasta: Pagėgiuose nėra daug darbo alternatyvų. Didžiausias darbdavys čia – biudžetinių įstaigų tinklas: savivaldybės administracija, ligoninė, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kt.

Šiame kontekste Kultūros centro ataskaitos „blokavimas“ nebeatrodo techninė problema.

Tai – dalis platesnio vietinės valdžios kontrolės mechanizmo, kuriame sprendimai priimami ne pagal teisę ir skaidrumą, o pagal politinį patogumą.