Vaiką atstumia bendraamžiai: kokios priežastys ir kaip padėti?

2015-04-15, ji24.lt
Fotolia nuotr. / Patyčios
Fotolia nuotr. / Patyčios

Jeigu vaikas ne toks, kaip visi, bendraklasiai jo gali šalintis, nepriimti į savo būrį. Būna, kad berniuką invalido vežimėlyje arba mergaitę su juokingais akiniais klasiokai priima visiškai normaliai, tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikas, kurio drabužiai (TIK drabužiai!) atrodo skurdžiai arba, atvirkščiai, prabangiai, sukelia kitiems vaikams neigiamų emocijų, ir tada toks vaikas tampa „persona non grata“ bei jaučiasi atstumtuoju.

Kaip atsiranda atstumtieji?

Psichologų manymu, vaikų kolektyvuose dažnai susikoncentruoja emocijos, tiek teigiamos, tiek neigiamos. Visi žino, kad džiaugtis daug smagiau su draugais, bet ir neigiamas emocijas – pyktį, neapykantą ir panieką – taip pat „maloniau“ pademonstruoti, kai jaučiama kitų parama.

Žinoma, elgesio pamatai yra klojami šeimoje. Būtent čia, šeimoje, gimsta elgesio modeliai: vaikas, kurio tėvas nuolat žemina motiną ar vyresnius šeimos narius, nevalingai kopijuoja tokį elgesį. Bet to, noras parodyti agresiją atsiranda ir tada, kai yra žeminama ar slopinama asmenybė. Skriaudžiamasis perima „persekiotojo“ charakterį.

„Persekiojamuoju“ paprastai tampa toks vaikas, kuriam šeimoje atitenka pavaldinio vaidmuo. Tokie vaikai nėra mokomi apginti savo nuomonės, jie yra įsitikinę, kad jų niekas nesiklausys, o jų nuomonė nieko verta.

Tarp bendraamžių toks vaikas iš įpročio elgiasi lygiai taip pat: jis nuolat laukia pajuokos, piktų patyčių arba, dar blogiau, visiško ignoravimo.

Kokie būna atstumtieji?

Dažniausiai atstumtąjį įsivaizduojame kaip užsidarusį, nedrasų ir išsigandusį vaiką. Bet psichologai nustatė ir kitus atstumtųjų tipus:

  • Juokdarys. Keista, bet tokie vaikai patys stato save į pajuokos objektą. Jie atsiriboja nuo viso kolektyvo, nes nenori gyventi pagal priimtas šios grupės taisykles. Juokdariai dažniausiai yra labai protingi ir pažangūs. Jų protas leidžia jiems gana taikiai išspręsti konfliktinę situaciją. Tam tikru momentu jie gali padaryti ar pasakyti kažką juokingo, taikliai ir vietoje, tuo sukeldami klasiokų juoką. Šis tipas mažiausiai traumuoja vaiko psichiką.
  • „Balta varna“. Skirtingai negu „juokdariai“, tokie vaikai negali kontroliuoti susiklosčiusios situacijos, nes yra išorinių priežasčių ir veiksnių, kurie daro juos kitokiais. Dažniausiai tai kito tikėjimo, rasės, etninės grupės vaikai.  Jų išvaizda (drabužiai, odos spalva) ir elgesys tampa kliūtimi, kuri atskiria juos nuo kitų bendraamžių.
  • Antagonistas. Pats sudėtingiausias tipas. Tokie vaikai dėl auklėjimo ir susiklosčiusios aplinkos šeimoje elgiasi savanaudiškai, jie mano, kad yra geresni ir protingesni už kitus. Jie patys sukelia neigiamą bendraamžių požiūrį į save, nes nuolat pabrėžia savo pranašumą ir išskirtinumą. Šie vaikai gali žeminti ir erzinti visus iš eilės. Neretai net mokytojai tampa jų pykčio taikiniu. 

Verta pažymėti, jog nesvarbu, kokiam tipui priklauso atstumtasis, visus juos vienija bendras bruožas – nesugebėjimas konstruktyviai mąstyti. Atstumtieji vaikai nesupranta tikrosios priežasties, kodėl juos atstūmė, todėl nesistengia pakeisti situacijos ir, negalvodami apie savo pačių elgesį, dėl savo nesėkmių kaltina kitus.

Kaip padėti vaikui?

Pirmiausiai šį klausimą turi spręsti tėvai, o tik po to mokytojai. Labai svarbu laiku pastebėti, kad vaikas turi bendravimo problemų su bendraamžiais. Daug lengviau ir neskausmingiau yra ištaisyti susiklosčiusią situaciją, kol ji dar nepavirto rimta problema.

Pirmas dalykas, kurį turi padaryti tėvai – atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti su savo vaiku, išsiaiškinti, kas tiksliai vyksta jo klasėje.

Jokiais būdais negalima daryti išankstinių išvadų ir priimti sprendimo; reikia palaukti, kol situacija taps visiškai aiški.

Antras – reikia pakalbėti su mokytoju. Tokiu būdu tėvai galės pažvelgti į situaciją iš kitos pusės. Vaikas neturi dalyvauti šiame pokalbyje, geriausia, jeigu jis išvis apie jį nežinos. Priešingu atveju, yra rizikos, kad vaiko ir mokytojo santykiai staigiai pasikeis. Vaikas gali gėdytis, užsisklęsti savyje, nes galvos, kad mokytojas yra juo nepatenkintas. Arba atvirkščiai – gali elgtis agresyviai, manydamas, kad mokytojas palaiko jo skiaudėjus.

Žinoma, net negalvokite apie fizinius konflikto sprendimo būdus. Atvirkščiai, vaikas turi išmokti išspręsti problemą taikiai. Pavyzdžiui, jeigu iš vaiko šaipomasi ir juokiamasi, pasiūlykite jam pasijuokti kartu su skriaudikais. Paaiškinkite, kad toks elgesys nokautuos kenkėjus, juk jie tik ir laukia skriaudžiamojo ašarų. Kai skriaudikai negaus to, ko tikėjosi, jiems daugiau nebebus įdomu tyčiotis.

Ieškome atskirties priežasčių ir šaliname jas

Svarbu suprasti, kad priežastis, kodėl vaikas tapo atstumtuoju, greičiausiai slypi jame. Vaikų kolektyvas tiesiog tapo indikatoriumi, leidusiu įžvelgti problemą. Reikia sudaryti vaikui sąlygas, kurios padės atsikratyti esamų kompleksų ir lavins tuos charakterio bruožus, kurių jam trūksta.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas užsisklendęs savyje ir jam labiau patinka piešti vienatvėje, galite leisti jį į kūrybinius būrelius, kur jis susiras draugų su panašiais interesais. Taip pat galite pakviesti klasės draugus į svečius, su jais susipažinti. Jaukioje namų aplinkoje vaikai jaučiasi daug ramiau, lengviau bendrauja, artimiau susipažįsta vienas su kitu. Tokiu atveju gali atsitikti ir taip, jog atskirties bei atmetimo priežastys išnyks be jokių pėdsakų.


Straipsnio komentarai

taiptaip 2015-04-15
cia yra ziauru kai vieni is kitu tyciojasi ar tampa pajuokos objaktu bet kai motina nuo gimimo savo vaika atstume ir visa gyvenima smerkia ir isjo tyciojasi o kiti vaikai seimos meilesni nei pirmagimis cia yra ziauru nei ziuriau Komentaras patinka Komentaras nepatinka