Tarp paramos ir griūties: kas laukia Šilutės istorinių pastatų?

Šilutės valdžia imasi koreguoti skiriamą paramą istoriniams pastatams. Taip siekama aiškesnių prioritetų ir griežtesnė kontrolės subsidijavimo procese. Šiemet Šilutės rajono savivaldybėje įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią bus skiriamas dalinis finansavimas kultūros paveldo objektų ir istorinės miesto dalies pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą tvarkos aprašą, kuris pakeitė iki šiol galiojusią 2024 metų sistemą. Sprendimas priimtas po kelių mėnesių analizės ir diskusijų, įvertinus pirmuosius ankstesnės programos rezultatus bei savivaldybės finansines galimybes.

Parama – tik realiems darbams

Pagal naująją tvarką savivaldybė iš dalies finansuos stogų ir fasadų remontą, architektūrinių detalių restauravimą bei projektinės dokumentacijos parengimą. Tačiau projektai nebebus finansuojami atskirai – parama jiems bus skiriama tik tuo atveju, jei matysis realiai vykdomi statybos ar tvarkybos darbai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad savivaldybės lėšos būtų naudojamos ne planams „stalčiuje“, kurie lieka neįgyvendinti, o realiems pastatų atnaujinimo darbams. Iš to galima susidaryti išvadą, kad galimai valdžios kabinetuose buvo susidurta su pinigų įsisavinimu, neatliekant realių darbų. Nors Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus būtinumą įvardina padidėjusiu paraiškų kiekiu šiai paramai gauti. O ankstesnių, pakankamai liberalių nuostatų tikslas buvo sudominti bendruomenę teikti paraiškas: „kai pradėjo eiti pirmosios paraiškos, matome finansus ir matome savivaldybės biudžetą ir finansines galimybes. Dėl to yra įvedami apribojimai“ – teigė direktorius.

Griežtesni reikalavimai pareiškėjams

Naujoji tvarka numato išsamesnius dokumentų reikalavimus. Paraiškas teikiantys savininkai turės pateikti pastato būklės nuotraukas, techninės priežiūros aktus, suderintus projektus, kvalifikuotų specialistų parengtas sąmatas, ekspertizes bei tiksliai nurodyti naudojamas medžiagas ir spalvas.

Tai reiškia, kad norint gauti paramą reikės daugiau pasirengimo ir finansinių investicijų dar prieš pateikiant paraišką. Atsiranda įkainis, kuris bus kompensuojamas už vieną pastato išorės kvadratinio metro tvarkymą. Taip pat yra apibrėžiami savivaldybės prioritetai, kurioms gatvės teikiama pirmenybė. Savivaldybė tikisi, kad tokia sistema padės užtikrinti darbų kokybę ir sumažins piktnaudžiavimo riziką.

Kas turės didžiausius šansus

Paraiškos bus vertinamos pagal balų sistemą. Daugiausia balų galės surinkti: miesto centre ir judriose gatvėse esantys pastatai, blogos techninės būklės objektai, architektūriškai vertingi pastatai, projektai, kuriems pritaria visi savininkai.

Taip pat aiškiai išskirtos prioritetinės teritorijos – Lietuvininkų ir Tilžės gatvės bei Senojo turgaus aikštė. Būtent šiose vietose esantys pastatai laikomi svarbiausiais miesto įvaizdžiui. Projektai, nesurinkę minimalaus, 5 balų skaičiaus, finansavimo negaus. Taip pat finansavimas nebus skiriamas, jeigu . valdytojas jau gavo finansavimą ar kompensavimą iš Savivaldybės ar valstybės biudžeto už tuos pačius fasadų ir stogų tvarkymo darbus.

Iki pusės išlaidų – iš biudžeto

Pagal naująją tvarką savivaldybė gali kompensuoti iki 50 procentų tinkamų išlaidų. Tačiau nustatytos ir maksimalios ribos:

- ne daugiau kaip 150 eurų už kvadratinį metrą,

- iki 10 tūkstančių eurų projektinei dokumentacijai,

- iki 1,5 tūkstančio eurų darbų aprašams.

Parama bus išmokama tik po darbų atlikimo ir pateikus visus reikalingus dokumentus.

Darbus galima pradėti anksčiau – bet savo rizika

Tvarka leidžia pradėti tvarkymo darbus dar iki paraiškos pateikimo, bet ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius. Tačiau tokiu atveju savininkas pats prisiima riziką, kad parama gali būti ir nesuteikta. Bendras projekto įgyvendinimo terminas negalės viršyti dvejų metų.

Atnaujinta tvarka orientuota ne tik į paveldosaugą, bet ir į ilgalaikę miesto plėtrą bei turizmo patrauklumą. Toks žingsnis gali būti vertinamas kaip investicija į Šilutės centro ateitį. Taip pat tikėtina, kad sprendimas gali įtakoti neprižiūrimų ir apleistų nekilnojamo turto objektų situacijai, kuri pastaraisias metais nepuošia miesto.

Ar veiksmingas padidintas mokestis?

Jau eilę metų atskiriems objektams yra numatyti padidinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, tačiau šie pastatai ir toliau nyksta. Skaitytojams priminsime, kad šiemet taip pat buvo pakeisti šio mokesčio tarifai. Vis dėlto realiai didesnis mokestis bendros situacijos nepakeitė.

Natūraliai kyla klausimas – kodėl? Kas šioje sistemoje neveikia? Kuri grandis šiame procese stagnuoja?

Pažvelgus į galiojantį neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą matyti, kad jis buvo patvirtintas dar 2023 metų vasario mėnesį. Jame Šilutės mieste nurodytas tik vienas objektas, kuriam taikomas 3 procentų dydžio tarifas. Tai sandėlis–šaldytuvas Šilo gatvėje. Tačiau kur visi kiti nykstantys pastatai, esantys centrinėje ir istorinėje miesto dalyje?

Komentuodamas situaciją, Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus teigė, kad padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifu tvirtinami tie objektai, kuriuos pateikia seniūnai, nes būtent seniūnijoms priklauso pastatų priežiūros ir kontrolės funkcijos.

Šilutės miesto seniūnas Raimondas Steponkus telefonu teigė, kad buvusios „Žvejų užeigos“ naujasis savininkas šiuo metu rengia projektinę dokumentaciją. Apie buvusį muziejaus pastatą Lietuvininkų gatvėje Nr. 36 seniūnas sakė konkrečios informacijos neturintis: „„Tima“ yra nupirkusi, o ką jie darys – nežinau“, – teigė jis.

Taip pat seniūnas negalėjo pateikti konkrečios informacijos ir apie Turgaus g. 3B namą, priklausantį privatiems savininkams. Šis pastatas išsiskiria ne tik tuo, kad buvo pastatytas 1895 metais. Jo šiuolaikinis „unikalumas“ pasireiškia tuo, kad po gaisro prieš tris dešimtmečius jo taip ir niekas nebandė atstatyti.

Keitėsi savininkai, keitėsi valdžios, kurių akivaizdoje nyko ir griuvo istorinis pastatas, tačiau apčiuopiamų rezultatų iki šiol nėra. Padidinto nekilnojamojo turto mokesčio savininkai taip pat nemoka.

Pastatas tik aptvertas statybine tvora, o surūdijęs konteineris kartkartėmis perstumiamas iš vienos vietos į kitą aplink jį. Akivaizdu, kad taip imituojami kažkokie darbai. Tačiau realybė liūdna – plytos byra, stogo ir jį laikančios konstrukcijos jau sugriuvusios.

Kokių dar priemonių reikia, kad šis nekilnojamojo kultūros paveldo objektas galutinai neišnyktų?

Paveldas tarp vilčių ir abejingumo

Rengiant straipsnį akį patraukė reklama, kviečianti nuomotis patalpas atnaujintame „Deims“ viešbučio pastate. Dėmesį patraukė ne pati nuoma, o informacija, kad fasade bus įrengti nauji įėjimai. Pateiktoje vizualizacijoje aiškiai matyti, jog pastato išvaizda stipriai pasikeis.

Pasidomėjus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriuje, paaiškėjo, kad šis statinys nėra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Kaip teigė departamento specialistas Laisvūnas Kavaliauskas, pastatas yra daug kartų rekonstruotas, o jo vertingos istorinės savybės neišlikusios.

Tuo tarpu pastatas Geležinkelio gatvėje 6A yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip regioninio lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Dar rudenį čia buvo pradėti stogo tvarkybos darbai be reikiamų suderinimų.

Kultūros paveldo specialistai nustatė, kad buvo nuardyta senoji stogo danga, pašalintos sutrūnijusios konstrukcijos, per kurias į pastato vidų patekdavo krituliai. Taip pat nuimti seni šiferio lakštai, sutvirtintos stogo konstrukcijos – buvusi konstrukcija išsaugota ir papildomai sustiprinta nauja medine konstrukcija. Pakeista dalis grebėstų.

Pastato savininkui buvo surašytas reikalavimas sustabdyti savavališkai pradėtus darbus iki projektinės dokumentacijos parengimo ir suderinimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Visa ši situacija rodo, kad vien tik naujos tvarkos ar griežtesnių reikalavimų nepakanka. Istorinių pastatų likimą lemia ne tik dokumentai ir paraiškų balai, bet ir realus savininkų bei institucijų noras prisiimti atsakomybę. Kol dalis objektų tvarkomi ir pritaikomi naujam gyvenimui, kiti ir toliau nyksta miesto centre, primindami apie ilgus metus vilkintas problemas.

Atnaujinta paramos sistema gali tapti svarbiu žingsniu į priekį, tačiau jos sėkmė priklausys nuo to, ar bus nuosekliai taikoma praktikoje. Jei kontrolė liks formali, o sprendimai bus vilkinami, rizikuojama, kad dar ne vienas istorinis pastatas bus prarastas negrįžtamai.

Šilutės veidas formuojasi ne tik naujais projektais, bet ir tuo, kaip išsaugomas jos paveldas. Todėl artimiausi metai parodys, ar naujoji tvarka taps realiu postūmiu miesto atsinaujinimui, ar liks dar viena gera idėja, kuri taip ir nevirs matomais rezultatais.