Rajono biudžetas: tvirtas pagrindas, bet be drąsių žingsnių?

Dominuoja įsipareigojimai?

Didžiausia biudžeto dalis, kaip ir kasmet, skiriama švietimui bei socialinei sričiai. Tai suprantama ir būtina – mokyklos, darželiai, socialinės paslaugos negali tapti taupymo eksperimentų lauku. Šiuo požiūriu savivaldybė elgiasi atsakingai: bazinės paslaugos užtikrinamos, sistema palaikoma, darbuotojų atlyginimai indeksuojami. Tai – biudžeto stiprybė, kurios nevalia nuvertinti.

Tačiau būtent čia ir išryškėja pagrindinė problema – didžioji biudžeto dalis „suvalgoma“ privalomų išlaidų, paliekant labai mažai erdvės politiniams sprendimams. Kitaip tariant, savivaldybė daugiausia administruoja tai, kas jau privaloma, bet mažai formuoja tai, kas galėtų keisti rajono ateitį.

Ypač ryški priklausomybė nuo valstybės dotacijų. Didelė pajamų dalis ateina ne iš vietos ekonomikos augimo, o iš centrinės valdžios sprendimų. Tai reiškia, kad savivaldybės finansinis savarankiškumas išlieka ribotas, o bet kokie pokyčiai nacionaliniu lygiu gali tiesiogiai paveikti rajono galimybes. Šis biudžetas neatsako į klausimą, kaip Šilutės rajonas planuoja mažinti šią priklausomybę.

Kalbant apie investicijas, biudžete matyti lėšos infrastruktūrai, keliams, vietos ūkiui. Tai – reikalingos sritys, ypač rajone, kuriame susisiekimas ir viešoji infrastruktūra turi tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei. Vis dėlto dalis šių projektų bus finansuojama skolintomis lėšomis, o tai kelia pagrįstą klausimą: ar skolinamasi tam, kad būtų kuriama ilgalaikė vertė, ar tam, kad būtų „užkamšytos“ kasmetinės problemos?

Bendruomenės antrame plane?

Biudžete stokojama aiškesnio atsakymo ir į demografinius bei ekonominius iššūkius. Gyventojų mažėjimas, jaunimo išvykimas, ribotos darbo rinkos galimybės – tai problemos, apie kurias kalbama jau ne vienerius metus. Tačiau planuojamame biudžete sunku įžvelgti kryptingas priemones, kurios realiai skatintų verslo kūrimąsi, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas ar jaunų šeimų pritraukimą.

Ypač kukliai atrodo finansavimas bendruomeninėms iniciatyvoms, prevencinėms programoms, gyventojų įtraukimui. Nors politiniuose pasisakymuose dažnai akcentuojama bendruomenių svarba, realūs skaičiai rodo, kad ši sritis vis dar laikoma antraeile. Tai paradoksalu, nes būtent bendruomenės dažnai tampa pirmąja grandimi sprendžiant socialines, saugumo ar net demografines problemas.

Vis dėlto būtų neteisinga teigti, kad biudžetas yra prastas. Jis tvarkingas, subalansuotas ir be akivaizdžių finansinių avantiūrų. Tačiau kartu tai biudžetas, kuris labiau orientuotas į tai, kad „viskas veiktų kaip vakar“, o ne į tai, kad po kelerių metų rajonas atrodytų kitaip.

Politiškai tai saugus sprendimas. Klausimas tik vienas – ar saugumas šiandien neužprogramuoja stagnacijos rytoj? Jei Šilutės rajonas nori ne tik išlaikyti esamą padėtį, bet ir keistis, ateityje reikės ne tik didelių biudžeto skaičių, bet ir drąsesnių politinių pasirinkimų.

Gyventojai savo pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto gali pateikti iki 2026 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu dorita.mongirdaite@silute.lt. arba raštu Biudžeto ir finansų skyriui.