Raudonų plytų pasakojimai sugrąžina krašto dvasią
Šilutėje, Hugo Šojaus muziejuje, atidaryta paroda „Raudonųjų plytų paveldo paroda: Klaipėdos krašto architektūros ir kultūros istorija“, kviečianti lankytojus pažvelgti į regiono architektūrą kaip į gyvą istorijos pasakojimą. Ekspozicija veiks iki vasario 27 dienos, todėl gyventojai ir miesto svečiai dar turi galimybę ją aplankyti.
Atidarymo renginyje susirinko gausus būrys lankytojų – tai, pasak organizatorių, rodo didelį visuomenės susidomėjimą savo krašto praeitimi. Parodos iniciatorė, viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė džiaugėsi, kad žmonėms rūpi paveldas, jo istorija ir prasmė šiandienos žmogui. Kartu su ja parodą pristatė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, profesorius Vasilijus Safronovas, pakvietęs lankytojus ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir kelti klausimus bei diskutuoti.
Paroda pasakoja apie Klaipėdos kraštą per jo architektūrą – ypač per raudonų plytų pastatus, kurie tapo savitu regiono simboliu. Organizatoriai pabrėžia, kad kalbama ne apie statybinę medžiagą kaip tokią, o apie kultūros ženklus, liudijančius skirtingus istorijos laikotarpius ir čia gyvenusių žmonių likimus. Fotografijose užfiksuoti mokyklų, bažnyčių, stočių, visuomeninių pastatų bei ištisų architektūrinių ansamblių vaizdai. Dalis jų šiandien nyksta arba lieka nepastebėti, todėl projekto kūrėjai siekia juos dokumentuoti ir parodyti visuomenei.
Parodos medžiaga rinkta daugiau nei dvejus metus. Fotografų ir savanorių komanda keliavo po visą Klaipėdos kraštą, fiksuodama išlikusius raudonų plytų statinius. Pasak organizatorių, tokie pastatai yra tarsi nebylūs istorijos pasakotojai: ant jų sienų galima aptikti skirtingų epochų ženklų – nuo carinės Rusijos laikų iki sovietmečio ar nepriklausomos Lietuvos laikotarpio.
Ekspozicija jau apkeliavo ne vieną regiono miestą ir miestelį – buvo pristatyta Klaipėdoje, Priekulėje, Palangoje, Juodkrantėje ir kitur. Į Šilutę ji atkeliavo iš Juodkrantės, o vėliau keliaus toliau – planuojama ją parodyti ir kituose Lietuvos miestuose, kur Klaipėdos krašto architektūros savitumas dar mažiau pažįstamas.
Parodos autorė pabrėžia ir asmeninį ryšį su tema – ji yra šio krašto senųjų gyventojų palikuonė, todėl domėjimasis vietos istorija jai tapo natūraliu vidiniu poreikiu. Būtent iš šeimos pasakojimų ir pažinčių su krašto tyrinėtojais gimė idėja plačiau pristatyti šį paveldą visuomenei. Pasak jos, ypač svarbu apie regiono istoriją pasakoti jaunajai kartai, kad ji neliktų užmiršta.
Organizatoriai tikisi, kad paroda paskatins lankytojus naujai pažvelgti į kasdien matomus pastatus ir suvokti juos kaip istorijos dalį. Jų teigimu, sąmoningas santykis su aplinka ir paveldu prasideda nuo paprasto dalyko – gebėjimo pastebėti.















