Ar Macikuose buvo praleistas lemtingas momentas?

Kai paviešinome istoriją apie Macikų socialinės globos namuose gyvenusią demencija sergančią senolę, visuomenę sukrėtė ne tik jos būklė ligoninėje, bet ir tai, kaip vėlai artimieji sužinojo, kas iš tikrųjų vyksta. Priminsime: šeima senolę į įstaigą atvežė tikėdamasi saugios kasdienės priežiūros. Du mėnesius atrodė, kad viskas „kaip ir normalu“. Kol viena darbuotoja, pasak artimųjų, neapsikentė ir pranešė: jau trečią dieną laikosi aukšta temperatūra. Artimieji atvyko, patys iškvietė greitąją, ligoninėje diagnozuota sunki infekcija ir sepsis. Senolė atsidūrė reanimacijoje ir 2025 m. gruodžio 12 d. mirė.

Tačiau tai nėra senolės paskutiniųjų trijų dienų gyvenimo istorija. Giminaičių akimis atsiskleidžia konkretūs epizodai ir datos,  kurie, anot artimųjų rodo ne „staigų pablogėjimą“, o ilgiau brendusią problemą.

Nepaaiškintos kraujosruvos

Artimųjų teigimu, praėjusių metų rugsėjo 30 d. atvykę aplankyti močiutės jie pastebėjo ryškias tamsias mėlynes abiejų akių srityje. Iki apgyvendinimo globos namuose, anot jų, tokių sužalojimų moteris nėra turėjusi.

Paklausus personalo, artimieji teigia išgirdę atsakymą, kad darbuotojai „nežino“, o pasiūlytos tik prielaidos – esą „sprogo kapiliarai“ arba mėlynės „atsirado savaime“. Jokių dokumentuotų duomenų apie galimą traumą, kritimą, incidentą ar medicininį įvertinimą, kaip sako artimieji, jie negavo.

Šeimos akimis, kelia nerimą ir mėlynių pobūdis: lokalizacija abipus akių, simetriškumas, intensyvumas. O vėliau, kai po publikacijos pasipylė kitų žmonių ir buvusių darbuotojų liudijimai apie galimą smurtą įstaigoje, šis epizodas, jų teigimu, įgijo visai kitą svorį.

Nutylėtas pablogėjimas

Kitas artimųjų akcentuojamas momentas – vėlesniu globos laikotarpiu pacientei išsivysčiusios opažaizdės kirkšnių ir tarpvietės srityje. Šeimos vertinimu, tai galėjo būti ilgalaikių iššutimų, drėgmės ir nepakankamos higienos pasekmė.

Jie teigia, kad apie šių žaizdų atsiradimą, progresavimą ir realų sunkumą artimieji nebuvo informuoti, nors tai – akivaizdus ir pavojingas sveikatos būklės pablogėjimas.

Globos namų atstovai, pasak artimųjų, aiškino, jog tokios žaizdos galėjo atsirasti per 1–2 dienas. Tačiau šeima remiasi medicinine logika: tokio masto opažaizdėms susiformuoti paprastai reikia daugiau laiko – ne „per naktį“, o bent kelias dienas ar net savaites, ypač jei žmogus reguliariai prausiamas, prižiūrimas ir stebimas.

Artimieji ypatingai pabrėžia dar vieną datą: greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta tik gruodžio 9 d., kai būklė jau buvo kritinė. Po trijų dienų: gruodžio 12 d. – senolė ligoninėje mirė.

Pagal medicininį mirties liudijimą mirties priežastis – sepsis, sukeltas Escherichia coli (E. coli), dauginio organų nepakankamumo fone. Šeima atkreipia dėmesį, kad šlapimo pasėlio tyrimas buvo neigiamas, todėl šlapimo takų infekcija kaip galimas infekcijos šaltinis, jų vertinimu, mažiau tikėtina. O atsižvelgiant į atviras opažaizdes, artimieji kelia klausimą, ar bakterija galėjo patekti į organizmą per dėl nepriežiūros atsiradusias odos žaizdas.

Be smurto, tik su trūkumais

Po giminaičių kreipimosi Socialinių paslaugų priežiūros departamentas šiemet, sausio mėnesį atliko neplaninį socialinės globos kokybės vertinimą. Oficialioje išvadoje teigiama, kad dokumentuose fiksuoti sveikatos būklės pokyčiai, slaugytoja apžiūrėjo, gydytojo konsultacija buvo organizuota ir paskirtas gydymas. Jau reikšmingai pablogėjus būklei, buvo iškviesta greitoji pagalba. Smurto atvejų patikrinimo metu nebuvo nustatyta.

Tačiau kartu tikrintojų išvadoje konstatuojama, kad nustatyti pažeidimai: ne visais atvejais padaryti išsamūs individualių poreikių vertinimai. Organizacinėje įmonės veikloje fiksuojamas kai kurių darbuotojų trūkumas, neišklausyti įžanginiai mokymai ir kt. Macikų socialinės namų vadovybė įpareigota trūkumus pašalinti iki birželio 19 d. Po to ketinama atlikti pakartotinį vertinimą. Ir čia esminis sakinys, kuris tampa lūžio tašku visoje istorijoje. Departamentas išvadoje pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas nepriskirtas jų kompetencijai. Kitaip tariant: socialinės globos „tvarka“ – tai jų darbo erdvė. Tačiau medicininio reagavimo savalaikiškumas ir klinikiniai sprendimai, tai jau kitų institucijų kmpetencja.

Patirtys prieš oficialią versiją

Po publikacijų socialiniame tinkle ir laikraštyje, skaitytojai pasiskirstė į du frontus. Viena pusė žmonių linko į emocinę pusę, bet labiau žmogiškesnę: „kaip galima taip palikti bejėgį žmogų?“ Kitas pusė rinkosi gynybinę pusę: „kodėl artimieji patys paliko globos namuose?“ Tačiau didžiausią įtampą sukėlė trečias sluoksnis. Tai buvusių darbuotojų ir kitų žmonių anoniminiai liudijimai, kuriuose kalbėta apie galimą grubų elgesį, higienos stoką, žeminimą, nepasitikėjimą ir „nutylėjimų“ kultūrą.

Ir čia paradokso užuomazga: oficialus patikrinimas smurto nenustato, o viešoji erdvė pilna pasakojimų, kad „tai ne išimtis“. Ar visi tie liudijimai tik piktų kalbų lavina? Gal. Ar įmanoma, kad dalis jų apie realiai vykstančius dalykus, kurie niekada neatsiduria patikros žurnaluose? Irgi įmanoma.

Formalumas prieš esmę?

Net jei patikrinimas atliktas pagal taisykles, kyla paprastas klausimas: ką tokio patikrinimo metodas pajėgus išsiaiškinti, o ko – ne?

Dokumentų analizė gali parodyti, kas buvo užrašyta. Pokalbiai su darbuotojais: kokią jie išsakė savo subjektyviąją pusę. Gyventojų apklausos irgi panašiai – ką jie drįso ar galėjo įvardyti.

Bet ar tokia schema pajėgi atsakyti į artimųjų pateiktus konkrečius epizodus? O klausimai tai niekur nedingo

Kodėl 2025-09-30 artimieji matė simetriškas mėlynes abiejų akių srityje, o įstaiga neturėjo aiškios incidento versijos ar įrašo?

Kaip (ir kada) fiksuotas opažaizdžių atsiradimas, dinamika, priežiūros planas, informavimas artimiesiems?

Jei greitoji iškviesta 2025-12-09, tai kas vyko dienomis prieš tai, kai, artimųjų teigimu, temperatūra laikėsi kelias dienas?

Į dalį šių klausimų patikrinimo atsakymas iš esmės nepretenduoja, nes pats Departamentas pasako: medicininės priežiūros kokybė – ne jų kompetencija. Bet žmogui, skaitančiam šią istoriją, kompetencijų ribos mažai guodžia. Už kompetencijos ribomispažymtos istorijos konkretaus žmogaus tragedija.

Ko prašo artimieji?

Šeima nurodo, kad prireikus gali pateikti nuotraukas, kuriose užfiksuotos mėlynės veide, opažaizdės ir kiti odos pažeidimai. Jie prašo: nuodugniai išanalizuoti priežiūros aplinkybes globos namuose;

įvertinti slaugos, higienos, saugumo, būklės stebėsenos ir artimųjų informavimo reikalavimų laikymąsi;

įvertinti, ar nebuvo delsiama kviesti medicinos pagalbą;

nustatyti, kurie darbuotojai buvo atsakingi už priežiūrą konkrečiais laikotarpiais;

imtis realių priemonių, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

Ir tai, ko iš tiesų siekia ne viena šeima, o vis daugiau rašančių žmonių: ne formalaus „patikrinta“, o atsakymo, ar šioje istorijoje kažkur nebuvo praleistas momentas, kai dar buvo galima sustabdyti blogiausią scenarijų.

Pabaigai: „nenustatyta“ neužveria istorijos

Institucijų raštas sako viena: smurto nerasta, reakcijos fiksuotos, trūkumai – administraciniai, jie bus taisomi

Artimieji sako kita: buvo mėlynės, buvo žaizdos, nebuvo aiškaus paaiškinimo, nebuvo laiku informuota, pagalba atėjo tada, kai jau buvo per vėlu.

Tarp šių dviejų sakinių yra spraga. Ir kol ji neužpildyta nepriklausomu, profesionaliu vertinimu (įskaitant medicininį), ši istorija visuomenei nesibaigs birželio terminu „pažeidimams pašalinti“.