Nauji projektai startuoja, o bankrotų schema kartojasi?
Ar gali būti, kad už ambicingų investicinių planų slepiasi visai kita realybė? Kol vienos įmonės restruktūrizuojamos, kitos likviduojamos dėl bankroto, o trečios steigiasi iš naujo, Pamaryje tyliai persipina verslo interesai, politinės pažintys ir milijoninės apyvartos. Kas iš tiesų vyksta „Interresta group“ užkulisiuose ir kokią kainą už šiuos verslo viražus gali sumokėti valstybė bei vietos verslininkai?
Tęsiame pradėtą publikaciją apie vilniečių verslą Pamaryje. Šį kartą mus domina įmonių grupė „Interresta group“, priklausanti vieninteliam akcininkui – vilniečiui Rimgaudui Garmui.
Iš trijų grupės įmonių, remiantis šiandien viešai prieinamais duomenimis, veiklą vykdo tik UAB „LGR statyba“, anksčiau vadinta „Interrestos statyba“. 2024 metais įmonė turėjo 7 darbuotojus ir uždirbo 80 tūkstančių eurų grynojo pelno. Vidutinis darbo užmokestis įmonėje 2026 metų sausio mėnesio duomenimis sudaro 2 030,25 euro.
Kitai grupės įmonei – UAB „Interresta“ – vykdoma restruktūrizavimo procedūra. Įmonės restruktūrizavimas – tai pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą vykdomas teismo procesas, taikomas juridiniam asmeniui, susiduriančiam su finansiniais sunkumais ir turinčiam realias galimybes atkurti mokumą. Procedūros metu tvirtinamas restruktūrizavimo planas, kuriame nustatomos mokumo atkūrimo priemonės, kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir terminai. Restruktūrizavimu siekiama išvengti bankroto, stabilizuoti įmonės veiklą ir apsaugoti kreditorių interesus.
Trečioji grupės įmonė – UAB „Interresta Development“ – 2026 m. vasario 12 dienos teismo sprendimu likviduojama dėl bankroto. Ši įmonė žinoma dėl jos vykdyto projekto Šalčininkuose „Sniadeckio namai“, kai jai vadovavo Bernardas Petroševičius. Šiuo metu įmonė skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 96 451,30 euro, „Sodrai“ – 2 085,19 euro. Tačiau jų likimas aiškus – valstybė šių pinigų greičiausiai neatgaus, nors jie galėtų būti tikslingai panaudoti.
2024 m. kovo 29 dieną Rimgaudas Garmus kartu su buvusiu SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ direktoriumi Rimantu Juknevičiumi įkūrė naują uždarąją akcinę bendrovę „Interresta invest“, kuri po metų buvo pervadinta į „Sunshine invest“. Ši įmonė, pagal viešai prieinamą informaciją, neturi jokių pajamų, tai reiškia, kad realiai nevykdo jokios veiklos.
Netrukus po įregistravimo, 2024 m. balandžio 4 dieną, „Interresta invest“ tapo UAB „Polder invest“ akcininke, įsigijusi 60 procentų šios įmonės akcijų, už kurias įsipareigojo sumokėti 1 500 eurų. Įmonės 2024 metų finansinėse ataskaitose šis sandoris neatsispindi. Likusieji 40 procentų „Polder invest“ akcijų priklauso UAB „Žibai“ iš Šilutės, kuriai atstovauja Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Steponas Kazlauskas. Už šias akcijas įsipareigota sumokėti 1 000 eurų.
Tų pačių metų balandžio pabaigoje UAB „Polder invest“ įsigijo 81 procentą UAB „Šilutės polderiai“ akcijų paketo, priklausiusio valstybei. Akcijos buvo įsigytos aukcione, kurį organizavo Turto bankas.
Pastaruoju metu užkulisiuose atsargiai kalbama apie galimą UAB „Šilutės polderiai“ bankrotą, esą įmonė yra stipriai prasiskolinusi šilutiškiams verslininkams. Iš patikimų šaltinių sužinota, kad apie 60 000 eurų melioracijos įmonė skolinga UAB „Statyk pats“ ir UAB „Pamario jungtis“. Šių įmonių vadovai tai patvirtino ir pridūrė, kad pastaruoju metu skola yra mokama pagal sudarytą grafiką.
Pakalbintas verslininkas S. Kazlauskas taip pat patvirtino, kad „Šilutės polderiai“ išgyvena sunkius laikus. Be to, pasirodo, kad tarp pagrindinių akcininkų yra nesutarimų ir finansinių pretenzijų vienas kitam. S. Kazlausko teigimu, „Interrestos“ akcininkai jam skolingi apie 50 000 eurų. Dar viena detalė rodo pagrindinių akcininkų takoskyrą – praėjusių metų lapkričio 25 dieną iš valdybos narių buvo atšauktas Steponas Kazlauskas.
Nuo 2025 m. rugsėjo 18 dienos UAB „Šilutės polderiai“ vadovauja Donatas Kisielius. Kas sieja akcininką Rimantą Juknevičių su juo? Abu šie asmenys 2023 metais, būdami partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariais, kandidatavo tame pačiame sąraše į Vilniaus miesto tarybą, tačiau išrinkti nebuvo.
Remiantis vieša informacija, matyti, kad nuo 2022 metų UAB „Šilutės polderiai“ laimėtų viešųjų pirkimų skaičius ženkliai sumažėjo – nuo 31 sutarties iki 11 sutarčių 2025 metais. Sumažėjo ir sutarčių vertė. Paskutinė sutartis pasirašyta 2025 m. lapkričio 19 dieną, jos vertė – beveik 63 tūkstančiai eurų. Pažvelgus į pardavimų pajamas finansinėse ataskaitose, matyti, kad įmonės pardavimai smuko kone dvigubai – nuo 5,5 milijono eurų 2021 metais iki 2,9 milijono eurų 2024 metais.
Pastaruoju metu „Šilutės polderiai“ taip pat yra skolinga valstybei: „Sodrai“ – 14 836,86 euro, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 2 070 eurų. Su įmonės atstovais susisiekti nepavyko.
Į akis krinta ir 2022 metų detalės, susijusios su UAB „Šilutės polderiai“. Tuomet trys bendrovės valdybos nariai nusprendė, kad bendrovės direktorius A. Jagminas yra praradęs valdybos pasitikėjimą, ir svarstė jo atšaukimo iš pareigų klausimą. Valdybos nariai akcentavo, kad vadovas galimai teikė netikslią informaciją apie įmonės finansinę būklę, nevykdė valdybos pavedimų, neužtikrino finansinės kontrolės, neteikė prašomų duomenų ir nevykdė savo įsipareigojimų.
Vis dėlto, žvelgiant į finansinius rodiklius ir pardavimus, matyti, kad atleidus A. Jagminą įmonės rodikliai krito. Nepagerėjo jie ir pardavus įmonę privatiems investuotojams, kurie viešai spaudoje buvo žadėję investuoti apie milijoną eurų. Tačiau šiandien matome ne investicijų proveržį, o vietos verslo spaudimą. Ar nesikartos situacija, panaši į Šalčininkuose projektą vykdžiusios bendrovės istoriją, kuriai šį mėnesį pradėta likvidavimo procedūra dėl bankroto?
Straipsnio komentarai














