Seimo nariai iškėlė ūkininkų išgyvenimo klausimą

Pamaryje lankydamiesi Seimo nariai Ligita Girskienė ir Valius Ąžuolas, dar einantis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas susitiko su Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio gyventojais. Su atvykusiais žemdirbiais politikai aptarė tiek pamario krašto, tiek visos šalies aktualijas.

Susitikime dominavo kelios pagrindinės temos – ūkininkų kasdieniai rūpesčiai, aplinkosaugos sprendimų poveikis, regionų finansavimas bei politiniai sprendimai, kurie, dalyvių nuomone, neretai priimami pernelyg toli nuo realių problemų.

Dėmesys ūkininkams ir kvapų reglamentavimui

Pirmiausia akcentuotas siekis atnaujinti ryšį su ūkininkais – daugiau jų išklausyti ir atsakyti į praktinius klausimus. Pabrėžta, kad diskusijoje dalyvavo žmonės, turintys patirties žemės ūkio srityje, todėl žadėta gilintis į konkrečias, kasdienes problemas.

Aplinkosaugos dalyje daug dėmesio skirta kvapų reglamentavimui. Aptarta, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo griežtesnės normos, ir klausta, ar gyventojai jaučia pokyčius. Taip pat diskutuota apie skirtumą tarp pramonės ir žemės ūkio kvapų. Išsakyta pozicija, kad jie neturėtų būti vertinami vienodai, nes kaimo aplinkoje natūralūs kvapai yra įprasti ir neišvengiami.

Kalbant apie gamtą ir žvejybą, paliestas kormoranų klausimas Kuršių mariose. Pabrėžta, kad didelė jų populiacija daro įtaką žuvų ištekliams. Vis dėlto kartu pažymėta, kad vien kormoranai nėra pagrindinė problema – didžiausiu veiksniu įvardyta tarša Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, o žvejybos ribojimai, pasak pasisakiusiųjų, kol kas akivaizdaus pagerėjimo neduoda.

Regionų finansavimas ir „Via Lietuva“ kritika

Didelė susitikimo dalis buvo skirta regionų politikai ir finansams. Teigta, kad ankstesniais metais regionai jautėsi palikti nuošalyje, o daug sprendimų ir lėšų koncentruota Vilniuje. Pateiktas pavyzdys, kad regionams skirtos europinės lėšos ilgą laiką buvo išmokamos lėtai, o dabar siekiama procesus spartinti.

Kalbėta ir apie kelių būklę bei finansavimo realybę – nors skiriamos sumos nominaliai nesikeičia, dėl išaugusių kainų už tuos pačius pinigus nuveikiama mažiau.

Nemažai kritikos skirta valstybės įmonei Via Lietuva. Aptarta kelių siaurinimo politika, pėsčiųjų salelių įrengimas ir tai, kad sprendimai, dalyvių teigimu, nepakankamai derinami su savivaldybėmis ir realiais eismo poreikiais. Minėti atvejai, kai tokie sprendimai apsunkina sunkiasvorio transporto, žemės ūkio technikos bei kelių priežiūros technikos judėjimą, o žiemą problemos dar labiau išryškėja.

Gynybos finansavimas ir infrastruktūra

Atskira tema tapo gynybos finansavimas ir vadinamosios „dvigubos paskirties“ investicijos. Išsakyta mintis, kad gynybai skiriamos lėšos neturėtų apsiriboti vien poligonais ar karine infrastruktūra – keliai, tiltai ir logistika taip pat svarbūs tiek civiliniam gyvenimui, tiek galimam kariniam mobilumui.

Diskusijoje pabrėžta, kad svarbu ne tik kiek lėšų skiriama, bet ir kaip jos panaudojamos. Akcentuotas auditų ir skaidrumo poreikis, siekiant, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami efektyviai. Taip pat išsakyta kritika dėl perteklinio visuomenės bauginimo karo naratyvu, kuris, dalyvių vertinimu, gali turėti neigiamą poveikį investicijoms ir šalies įvaizdžiui.

Maisto saugumas ir krizinis pasirengimas

Vienas svarbesnių klausimų – valstybės pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Diskusijoje klausta, kas nutiktų rimtos krizės atveju – karo, elektros tiekimo sutrikimų ar tiekimo grandinių nutrūkimo. Išsakyta abejonė, ar valstybė turi pakankamus maisto rezervus ir aiškų planą, kaip aprūpinti gyventojus būtiniausiais produktais.

Remtasi audito išvadomis, kurios, pasisakiusiųjų teigimu, rodo, kad strateginių rezervų sistema nėra pakankamai išvystyta. Pabrėžta, jog krizės metu ūkininkai tampa pagrindiniais maitintojais, tačiau sisteminiai sprendimai iki galo neįgyvendinti.

Pieno kainos ir prekybininkų įtaka

Vėlesnėje susitikimo dalyje daug dėmesio skirta pieno supirkimo kainoms. Aptarta, kad pasaulinėse rinkose pieno produktų kainos kyla, tačiau ūkininkams mokama kaina neauga arba net mažėja, o vartotojai už pieną moka brangiai. Išsakyta nuomonė, kad rinkoje galimas piktnaudžiavimas, o bandymai keisti situaciją susiduria su stipriu prekybininkų lobizmu.

Taip pat kalbėta apie konkurenciją su produkcija iš kitų šalių ir subsidijuotos produkcijos poveikį vietos ūkininkams. Kaip pavyzdys buvo paminėta Vokietijos vyriausybės dotacija savo ūkininkams, parduodantiems bulves. Dėl to bulvių supirkimo kaina Lietuvoje ženkliai krito iki 0,06 ct už kilogramą.

Regionai, žiniasklaida ir švietimas

Susitikime paliestas ir regionų bei sostinės santykis. Teigta, kad sprendimai dažnai koncentruojami Vilniuje, o regionų poreikiai lieka antrame plane – tiek finansų paskirstyme, tiek infrastruktūros projektuose, tiek žiniasklaidos dėmesyje.

Kritikos sulaukė sumažintas Medijų rėmimo fondo finansavimas, kuris, dalyvių vertinimu, ypač skaudžiai palietė regioninę spaudą. Aptarta ir pašto paslaugų situacija – laikraščių platinimas regionuose tapo sudėtingesnis, sumažėjo paštininkų motyvacija.

Diskutuota ir apie švietimo bei vertybinius klausimus – lytinio švietimo turinį mokyklose, tėvų teisę spręsti dėl programų bei demografinę situaciją. Išsakyta nuomonė, kad valstybės politika turėtų labiau skatinti šeimų stiprinimą ir vaikų auginimą.

Aštri kritika dėl nepanaudotų lėšų

Viena aštresnių temų tapo savivaldybių nepanaudotos biudžeto lėšos. Teigta, kad metų pabaigoje savivaldybių sąskaitose lieka apie 600 mln. eurų nepanaudotų lėšų visos Lietuvos mastu. Pasak kalbėjusiųjų, tai rodo ne pinigų trūkumą, o planavimo, administravimo ir politinės valios problemas.

Akcentuota, kad už tokią sumą būtų galima sutvarkyti šimtus kilometrų kelių – atsižvelgiant į tai, kad vieno kilometro įrengimas ar kapitalinis remontas kainuoja apie milijoną eurų. Buvo keliamas klausimas, ar savivaldybės išnaudoja visas galimybes, kad biudžetų augimas realiai virstų darbais.

Susitikimo tonas buvo kritiškas, tačiau orientuotas į viešumą ir sprendimų paiešką. Dalyvių teigimu, problemos turi būti keliamos ir aptariamos garsiai, kad regionų ir ūkininkų balsas būtų girdimas ne tik susitikimuose, bet ir nacionaliniu lygmeniu.