Apie pamatus, kurie lemtų pergales: direktorius pristato veiklos matymą

Atsakydamas į pamario politikų klausimus, direktorius neslėpė, kad pradžia – ne iš lengvųjų. Ilgą laiką susikaupusios infrastruktūros problemos, finansiniai iššūkiai ir ne visada aiškiai apibrėžtos atsakomybės ribos lėmė, kad sporto sistema veikė fragmentiškai. Todėl pirmasis jo tikslas – susidėlioti tvirtą pagrindą, ant kurio būtų galima statyti aukštesnius sportinius siekius. Anot jo, kalbėti apie pergales ar aukštesnes lygas galima tik tada, kai sportininkai turi tinkamas sąlygas treniruotis ir ruoštis varžyboms.

Pamatai sportininkų augimui

Vienas svarbiausių problemų naujasis direktorius įvardija stadiono ir sporto infrastruktūros sutvarkymą. Tai turėtų apimti stadiono drenažo sistemos įvertinimą ir sprendimus, apšvietimo modernizavimą, saugumo priemonių stiprinimą, treniruočių erdvių pritaikymą intensyvesniam naudojimui. Direktorius pabrėžia, kad infrastruktūra nėra tik techninis klausimas. Tai ir sportininkų saugumas, ir miesto įvaizdis, ir galimybė organizuoti aukštesnio lygio varžybas. Tai ne pirmas kartas, kai direktorius užsimena apie stadiono apšvietimą. Šios problemos sprendimo finansavimas ir įgyvendinimas tampa jau valdžios galvos skausmu. Kalbant apie drenažo sistemos problemas stadione, meras Vytautas Laurinaitis paaiškino, kad buvo nustatyta ne drenažo problemos o netinkamas laistymo sistemos naudojimas.

Tačiau vien infrastruktūra, pasak Gedimino Butkaus, pergalių neatneš. Ne mažiau svarbus klausimas, tai žmonės. Jis atvirai kalbėjo apie būtinybę stiprinti trenerių korpusą, kelti kvalifikacijos kartelę ir sudaryti sąlygas jaunų specialistų atėjimui. Planuojama glaudžiau bendradarbiauti su aukštosiomis sporto institucijomis, ieškoti motyvuotų trenerių, kurie gebėtų ne tik mokyti technikos, bet ir ugdyti asmenybes. Kaip pavyzdį direktorius įvardijo krepšininko Lautyno Balkūno nesuprantamą atleidimą, kuris yra perspektyvus trenerio darbe. Pastaruoju metu su šiuo krepšininku vyksta derybos. L. Balkūnas patvirtino, kad turi pasiūlymą iš Šilutės, kurį dar svarsto („Šilokarčemos“ inf.).

Akcentai jaunimui ir ambicijos

Didžiausias akcentas skiriamas jaunimui. Direktorius įsitikinęs, kad Šilutės sporto ateitis yra savi žaidėjai, išauginti čia, rajone. Šiuo metu, jo vertinimu, silpniausia grandis – perėjimas iš sporto mokyklos į vyrų komandas. Talentingi jaunuoliai neretai lieka užribyje arba neišnaudoja viso savo potencialo. Todėl siekiama sukurti aiškią integracijos sistemą: daugiau galimybių treniruotis su pagrindinėmis komandomis, daugiau atsakomybės jauniems žaidėjams, daugiau pasitikėjimo jų galimybėmis.

Kalbėdamas apie konkrečius tikslus, Gediminas Butkus nevengia ambicijų. Per penkerių metų kadenciją futbolo komandą jis norėtų matyti stabiliai rungtyniaujančią Lietuvos II lygoje. Tai, anot jo, būtų ne tik sportinis, bet ir simbolinis žingsnis – sugrįžimas ten, kur Šilutės futbolas jau yra buvęs. Krepšinyje siekiama konkurencingos komandos, kuri kovotų dėl aukštesnių pozicijų ir taptų realia jėga savo lygoje. Taip pat matoma perspektyva plėtoti 3x3 krepšinį ir futsalą – kaip papildomas platformas jaunimo tobulėjimui ir sporto populiarinimui.

Ne mažiau reikšminga kryptis – skaidrumas ir aiški valdymo struktūra. Direktorius atvirai kalba apie būtinybę stiprinti kolegialius sprendimus, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir užtikrinti finansinį aiškumą. Tik taip, jo įsitikinimu, galima susigrąžinti verslo pasitikėjimą ir pritraukti daugiau rėmėjų. Sportas, pasak jo, turi būti atviras, suprantamas ir patikimas.

Artimiausiais mėnesiais planuojama atlikti išsamų infrastruktūros ir veiklos vertinimą, peržiūrėti personalo poreikius, rengti ilgalaikę sporto plėtros strategiją bei aktyvinti dialogą su sporto klubais ir bendruomene. Direktorius kalba ir apie simbolinę „pirmųjų šimto dienų“ ribą – laikotarpį, per kurį turėtų išryškėti pirmieji pokyčiai.

Ar ši vizija taps realybe, priklausys ne tik nuo finansų ar politinės valios – lemiamas bus gebėjimas susitarti dėl krypties ir nuosekliai jos laikytis. Sistema gimsta ne iš pareiškimų, o iš kasdienio darbo, sprendimų skaidrumo ir pasitikėjimo tarp vadovų, trenerių bei sportininkų. Vis dėlto šiandien siūloma ne pavienių sprendimų seka, o aiškiai apibrėžtas modelis, kuriame rezultatas yra pasekmė, o ne tikslas savaime. Jei ši kryptis taps ne deklaracija, o praktika, rajonas turės progą ne vien susigrąžinti buvusias pozicijas, bet ir sukurti tvaresnę sporto kultūrą, kuri veiktų ilgiau nei viena kadencija.