Pagėgių valdžia pabrėžia rezultatą, bet nutyli jo ištakas
Naujai pristatytas leidinys, kuriuo šiandien didžiuojasi Pagėgių savivaldybė, turi ir kitą istorijos pusę. Už šio rezultato slypi žmogaus, kuris inicijavo projektą ir organizavo konferenciją, darbas – tačiau jo pavardė oficialiuose pranešimuose beveik neminima. Projektą pradėjusi ir įgyvendinusi buvusi kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė teigia, kad jos indėlis liko tarsi paraštėse, nors būtent ši iniciatyva tapo pagrindu šiandien pristatomam leidiniui.
Išleista knyga
Pagėgių savivaldybė viešai pristato naują mokslo straipsnių rinkinį „Prūsijos atmintis ir kultūros paveldas“ kaip sėkmingo bendradarbiavimo su Klaipėdos universitetu rezultatą. Pabrėžiama, kad pasirašyta partnerystės sutartis įgauna realų turinį – atsiranda konkretūs leidiniai ir iniciatyvos. Tačiau šis leidinys yra tiesioginė pernai Pagėgiuose surengtos mokslinės konferencijos, skirtos Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai, tąsa – konferencijos, kuri buvo įgyvendinta projekto „Prūsijos ženklai“ rėmuose.
Straipsnių rinkinys parengtas konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu ir išleistas Klaipėdos universiteto leidykloje. Leidinį sudarė prof. emeritas habil. dr. Domas Kaunas ir doc. dr. Silva Pocytė, parengė habil. dr. Ona Aleknavičienė. Leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Pagėgių savivaldybė. Knyga skirta tiek akademinei bendruomenei, tiek visiems, besidomintiems Mažosios Lietuvos ir Prūsijos istorija bei kultūros paveldu.
Kieno nuopelnai?
Vis dėlto pati projekto iniciatorė, buvusi Pagėgių kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė pabrėžia, kad šis leidinys yra ir jos inicijuoto bei įgyvendinto darbo rezultatas. „Šis leidinys – baigiamasis akcentas projekto „Prūsijos ženklai“, skirto Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai. Įdėjau daug darbo. Tai buvo mano, kaip kultūros centro vadovės, inicijuotas ir įgyvendintas projektas“, – sako S. Jašinskienė.
Anot jos, projekte buvo finansuojamas tik mokslinių straipsnių rinkinys, todėl tam, kad atsirastų 150 egzempliorių tiražu išleista, kietais viršeliais knyga su I. Jurkūnienės fotografija viršelyje, reikėjo papildomų pastangų. „Dėkoju prof. D. Kaunui, dr. O. Aleknavičienei ir kitiems mokslo pasaulio žmonėms už dalyvavimą Kultūros centro organizuotoje konferencijoje, už kantrybę ir atsakingą darbą. Leidyklos direktorei L. Zemlienei – už įžvalgas ir patarimus. Deja, apie tai viešai beveik neužsimenama“, – teigia ji.
Ši istorija primena, kad kultūriniai projektai gimsta ne iš institucinių antraščių, o iš konkrečių žmonių iniciatyvos ir darbo. Kai politinės ambicijos ar asmeniniai nesutarimai nustelbia elementarią padėką, nukenčia ne tik pavieniai žmonės – nukenčia ir pasitikėjimas pačia sistema. O pasitikėjimą, kitaip nei knygą, išleisti ar atspausdinti kur kas sunkiau.
Straipsnio komentarai


















