Vicemerė kuria socialinės pagalbos viziją, bet nepastebi realybės

Socialinės politikos idėjos

Pagėgių savivaldybės vicemerė Greta Bušniauskaitė, atsakinga už socialinės politikos įgyvendinimą savivaldybėje, vasario 24 dieną dalyvavo Lietuvos Respublikos Seime vykusiame nacionaliniame forume „Galimybių durys: gyventi kitaip“. Tai renginys, kuriame diskutuota apie socialinių paslaugų sistemą, jos prieinamumą ir tai, kaip pagalba turi pasiekti žmogų tada, kai jos labiausiai reikia. Kitaip tariant, apie tai, kaip socialinė politika turėtų veikti praktikoje. Vicemerė, būdama viena svarbiausių savivaldybės vadovių ir atsakinga už šios srities politikos įgyvendinimą Pagėgiuose, iš forumo parsivežė įžvalgas apie kompleksines socialines paslaugas, institucijų bendradarbiavimą ir vadinamąjį „vieno langelio“ principą, kuris, anot forumo dalyvių, turėtų užtikrinti, kad žmogui nereikėtų blaškytis tarp skirtingų institucijų ieškant pagalbos.

O kaip Pagėgiuose?

Savo įraše vicemerė pabrėžė, kad socialinė pagalba turi būti teikiama kompleksiškai – žmogui vienu metu turi būti prieinamos socialinės, psichologinės, sveikatos priežiūros, užimtumo ir socialinių įgūdžių stiprinimo paslaugos. Tokia sistema, anot forumo diskusijų, leidžia žmogui gauti visą reikalingą pagalbą vienoje vietoje ir greičiau atkurti savarankiškumą. Kalbėta ir apie socialinio būsto svarbą, jo ryšį su žmogaus integracija į bendruomenę bei darbo rinką, taip pat apie institucijų bendradarbiavimą, kuris turėtų užtikrinti, kad skirtingos įstaigos laiku pasidalytų informacija apie žmogaus situaciją ir pagalba jį pasiektų dar prieš atsirandant rimtesnėms problemoms. Ne mažiau dėmesio skirta ir savivaldybių vaidmeniui – būtent jos yra atsakingos už socialinių paslaugų organizavimą vietoje, nors kartu pripažinta, kad mažesnėms savivaldybėms tai tampa rimtu finansiniu ir organizaciniu iššūkiu. Tad po tokių diskusijų natūraliai kyla klausimas – kaip visa tai atrodo Pagėgiuose, kur socialinės politikos sprendimai iš forumų diskusijų turėtų virsti realiomis paslaugomis gyventojams.

Skaičiai ir sistema

Paprašius savivaldybės pateikti konkrečius duomenis apie socialinę situaciją Pagėgiuose, atsiskleidžia gana aiškus vaizdas. Šiuo metu savivaldybės socialinio būsto fondą sudaro 47 būstai, o socialinio būsto laukiančiųjų sąraše yra 33 gyventojai. Savivaldybė taip pat planuoja šio fondo plėtrą – numatyta statyti naujus socialinius būstus Pagėgiuose bei įsigyti dar kelis butus. Kartu kalbama ir apie socialinių paslaugų plėtrą: apsaugoto būsto paslaugas, dienos centrų veiklą, socialines dirbtuves, pagalbą į namus bei kitas socialinės pagalbos formas. Pasak vicemerės G. Bušniauskaitės, socialinių paslaugų sistema savivaldybėje organizuojama taip, kad žmogus galėtų kuo paprasčiau pasiekti jam reikalingą pagalbą. „Gyventojai dėl socialinių paslaugų ar išmokų pirmiausia kreipiasi į seniūniją pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą, kur įvertinama jų situacija ir parenkamos reikalingos paslaugos“, – aiškino vicemerė, pabrėždama, kad taip savivaldybėje įgyvendinamas vadinamasis „vieno langelio“ principas.

Realybės signalas

Tačiau socialinės sistemos veikimą kartais geriausiai parodo ne planai ar strategijos, o konkretūs gyvenimo atvejai. Visai neseniai apie vieną tokių situacijų socialiniuose tinkluose prabilo Pagėgių savivaldybės tarybos narė Nijolė Kovaliova. Ji aprašė įvykį, kai greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė pagėgiškį su rimtais galūnių pažeidimais. Pasak tarybos narės, žmogus gyveno šaltyje ir akivaizdžiai nebegalėjo savimi pasirūpinti. Tačiau svarbiausia šios istorijos detalė – apie šį asmenį seniūnijai buvo pranešta gerokai anksčiau, dar prieš daugiau nei pusmetį. Pasak N. Kovaliovos, dėl šio žmogaus negebėjimo savimi pasirūpinti į seniūniją žodžiu kreipėsi kaimynai ir ji pati. Vis dėlto situacija, kaip ji teigia, nesikeitė tol, kol neprireikė skubios medikų pagalbos. Tarybos narė atkreipė dėmesį, kad tokios situacijos neturėtų kartotis, nes sisteminė socialinė pagalba turėtų pasiekti žmogų gerokai anksčiau – dar prieš atsirandant realiai grėsmei jo sveikatai ar gyvybei. Anot jos, žmonių, kurie patys negali savimi pasirūpinti, buvo ir visada bus, todėl būtent vietos institucijos pirmiausia turi žinoti apie tokius gyventojus ir užtikrinti bent minimalias socialines paslaugas, kurios apsaugotų nuo šalčio, alkio ar visiško apleistumo. Pasak tarybos narės, seniūnijų socialiniai darbuotojai tokiais atvejais turėtų pasirūpinti, kad žmogui būtų suteikta bent bazinė pagalba.

Tarp kalbų ir darbų

Ši istorija neišvengiamai grąžina prie to, nuo ko viskas ir prasidėjo – forumo Seime, kuriame kalbėta apie socialinės pagalbos sistemas, institucijų bendradarbiavimą ir tai, kad žmogus turi būti visos socialinės politikos centre. Tokios diskusijos reikalingos, nes jos leidžia ieškoti sprendimų ir dalytis patirtimis. Tačiau Pagėgių atvejis primena paprastą dalyką – socialinė politika iš tiesų prasideda ne konferencijų salėse, o ten, kur žmogui pagalbos prireikia čia ir dabar. Ir jei apie žmogų institucijoms pranešama dar prieš pusmetį, o sprendimai atsiranda tik tada, kai į kiemą atvyksta greitosios pagalbos automobilis, tuomet klausimas apie socialinės sistemos veikimą tampa ne teorinis, o labai konkretus. Galbūt todėl svarbiausia socialinės politikos dalis vis dėlto slypi ne forumuose Vilniuje, o kasdieniuose sprendimuose mažose savivaldybėse.