Šilutės teismas nuteisė kaimynus terorizavusį vyrą

Konfliktas dėl triukšmo

Teismas nustatė, kad konfliktas tarp kaimynų kilo po to, kai nukentėjusioji papriekaištavo S. S. dėl naktį garsiai leidžiamos muzikos. Nepaisydamas pastabų, vyras ir toliau trikdė kaimynų ramybę garsiai leisdamas muziką. Ryte, priėjęs prie nukentėjusiosios, jis pakėlė kumštį prie jos veido ir grasino suduoti. Tuo pačiu metu vyras grasino padegti jos ir sutuoktinio automobilius.

Praėjus pusantros savaitės, S. S., stovėdamas savo buto balkone ir rankose laikydamas du iešmus, grasino lauke buvusioms nukentėjusiajai ir jos mažametei dukrai pradurti sėdmenis. Dėl tokio elgesio nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams išvykus, vyras prožektoriumi švietė į nukentėjusiųjų buto langus. Dar po kelių dienų S. S., mosuodamas pagaliu, grasino sumušti nukentėjusįjį. Vėliau, būdamas savo namų balkone, jis gąsdino nukentėjusįjį, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, o vakare automobilių stovėjimo aikštelėje pradūrė tris nukentėjusiojo automobilio padangas.

Tą patį vakarą, girdint pašaliniams asmenims, vyras reikalavo nukentėjusiosios atsiimti pareiškimą, grasino padegti jų namus ir sutrikdyti jos bei jos šeimos narių sveikatą. Teismo vertinimu, tokie veiksmai buvo sistemingi ir nukreipti į nuolatinį nukentėjusiųjų bauginimą.

Kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies. Jis paaiškino, kad jam likusi nuoskauda dėl prieš kelerius metus buvusio konflikto su nukentėjusiąja, kai ši jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Mirus motinai jis jautėsi prastai, todėl apie dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus. S. S. neigė pakėlęs kumštį prieš nukentėjusiąją, tačiau pripažino, kad buvo prie jos privažiavęs dviračiu ir žodžiu pagrasinęs padegti automobilį, jei ši toliau taip elgsis. Jo teigimu, tuo metu buvo pagiringas ir nieko realiai neketino daryti.

Vyras taip pat pripažino, kad grasino nukentėjusiesiems iešmais pradurti sėdmenis. Pasak kaltinamojo, žibintuvėliu jis švietė todėl, kad nukentėjusioji, grįžusi su draugėmis, juokėsi ir per langą rodė jam nepadorius gestus. Kitą rytą jis, pasiėmęs kirvakotį, išėjo į lauką ir pagrasino kaimynės sutuoktiniui, o po kelių dienų vėl jam grasino. S. S. neigė pradūręs automobilio padangas, tačiau patvirtino, kad reikalavo kaimynės atsiimti pareiškimą ir, būdamas neblaivus, grasino padegti namus. Savo elgesį jis aiškino alkoholio vartojimo poveikiu.

Šeima gyveno nuolatinėje baimėje

Nukentėjusieji sutuoktiniai teismui paaiškino, kad po įvykio, kai vyras dviračiu užvažiavo moteriai ant kojos ir, užsimojęs kumščiu, grasino suduoti, jie ėmė jausti nuolatinę baimę. Bijodami kaimyno, jie stengdavosi darbus baigti panašiu laiku, kad galėtų kartu grįžti į namus. Pasak jų, S. S. naktimis dažnai vaikščiodavo su lazda, ja trankydavo plyteles, šūkaudavo ir šviesdavo žibintuvėliu.

Vieną rytą nukentėjusiajam įsėdant į automobilį, jis pamatė link jų einantį S. S., kuris rankoje laikė lazdą ir ja mojavo. Po kelių dienų sutuoktiniai rado pradurtas tris savo automobilio padangas. Toje vietoje jie rado svetimą telefoną, kurį padėjo ant automobilio stogo, o vėliau matė, kaip jį pasiėmė S. S.

Dėl kaimyno elgesio šeima įsigijo dujų balionėlį savigynai, o būdami darbe neleidžia savo vaikams vieniems eiti į lauką. Dukra, girdėjusi S. S. grasinimus, į juos reagavo itin jautriai – bijodavo išeiti į lauką, sunkiai miegodavo naktimis, verkdavo, o mamai išėjus į darbą nuolat skambindavo telefonu. Pasak tėvų, mergaitė ilgą laiką gyveno nuolatinėje baimėje.

Teismas konstatavo sistemingą bauginimą

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino S. S. kaltu. Konstatuota, kad sistemingi kaltinamojo veiksmai nukentėjusiesiems sukėlė nuolatinį nesaugumo jausmą ir baimę dėl savo bei šeimos narių gyvybės, sveikatos ir turto. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais buvo padarytas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Teismas taip pat nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika buvo padaryta mažamečio akivaizdoje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad S. S. yra teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, o nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš tris asmenis, tarp jų – ir mažametę. Taip pat nustatyta, kad nusikalstami veiksmai tęsėsi nuo 2025 m. liepos 16 d. iki 2025 m. liepos 30 d.

Teismas, iš dalies tenkindamas mažametės motinos civilinį ieškinį, įvertino tai, kad mergaitė dėl susiklosčiusios situacijos patyrė dvasinius išgyvenimus ir ilgą laiką gyveno nuolatinėje baimėje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, jai iš kaltinamojo priteista 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.