Mažosios bendrijos – „optimizavimas“ ar normalus smulkus verslas? Kodėl politikai vėl kalba apie pokyčius

Trumpai tariant, įtampa kyla dėl vieno reiškinio: žmonės ir smulkūs verslininkai ieško formos, kuri būtų paprasta, lanksti ir finansiškai racionali. O kai taisyklės tarp skirtingų veiklos formų labai skiriasi, atsiranda „mokestinis turizmas“ – masinis persikėlimas į vieną populiariausią variantą.

Kodėl politikams atrodo logiška „kažką keisti“?

Viena aiškiausių priežasčių yra noras mažinti piktnaudžiavimą. Valstybinė mokesčių inspekcija jau viešai signalizuoja, teigdama, kad jei veikla „perkeliama“ į naują juridinį vienetą vien dėl lengvatų ar patogesnių taisyklių, tokios situacijos gali būti vertinamos kaip piktnaudžiavimas. Kitaip tariant, jei MB tampa tik techniniu įrankiu apeiti nepatogias taisykles, valstybė natūraliai bandys tai stabdyti.

Kitas argumentas yra sistemos supaprastinimas. Kai kurie politikai, tarp jų ir socialdemokratas Algirdas Sysas, kalba apie siekį mažinti verslo formų įvairovę ir net svarsto, ar Lietuvai nereikėtų apsiriboti vos keliomis pagrindinėmis formomis. Tokia idėja pateikiama kaip „tvarkos įvedimas“ ir kartu kaip galimybė surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

Kodėl smulkus verslas sunerimo?

Problema ta, kad MB Lietuvoje nėra vien „optimizavimo schema“. Daugeliui tai tiesiog patogiausia smulkaus verslo forma – paslaugų teikėjams, amatininkams, sezoniniams darbams, šeimos verslams regionuose. MB pasirenkama ne dėl gudravimo, o dėl paprastesnio valdymo, aiškesnių procedūrų ir lankstumo.

Todėl, kai viešojoje erdvėje pasigirsta žodžiai „naikinimas“ ar labai griežti pakeitimai, smulkieji natūraliai sunerimsta. Verslo organizacijos jau kalba kategoriškai – jos nepritaria MB panaikinimui ir įžvelgia riziką, kad tai taps dar viena mokesčių reformos banga, kuri pirmiausia smogs tiems, kurie ir taip dirba nedidelėmis apyvartomis.

Dar viena rizika – staigus „kirvis“. Jei žmonės būtų priversti greitai pereiti į kitas formas, tai kainuotų laiką ir pinigus, nes atsirastų daugiau buhalterijos, daugiau administravimo, daugiau formalių reikalavimų. Smulkusis verslas tokiose situacijose dažnai reaguoja paprastai: dalis susitvarko, bet dalis nusprendžia, kad „per brangu būti legaliam“, ir pasitraukia į šešėlį arba mažina veiklą.

Ar MB „naikinimas“ iš tiesų spręstų problemą?

Jei tikslas yra sumažinti piktnaudžiavimą, pati idėja naikinti MB atrodo per plati ir per grubi priemonė. Ji baustų ne tik tuos, kurie iš tiesų bando dirbtinai „perstumdyti“ veiklą dėl lengvatų, bet ir tuos, kurie MB naudoja įprastai, tai yra kaip paprastą smulkiojo verslo formą.

Todėl logiškesnis kelias būtų ne naikinti formą, o tvarkyti taisykles. Pirmiausia reikia taikyti tikslines piktnaudžiavimo mažinimo priemones: aiškiau apibrėžti, kada veiklos „perkėlimas“ laikomas dirbtiniu ir kada tai jau tampa piktnaudžiavimu. Antra, suderinti mokestines paskatas tarp individualios veiklos, MB ir UAB, kad neliktų didelių „šuolių“, kurie ir sukuria masinį migravimą į vieną formą.

Esmė paprasta: tvarkos reikia, bet ne per jėgą

Šioje diskusijoje svarbiausia nepamiršti realybės – smulkus verslas Lietuvoje dažnai yra trapus. Daug žmonių dirba mažomis apyvartomis, sezonais, regionuose, šeimos pagrindu. Jei valstybė nori mažinti piktnaudžiavimą, tai reikia daryti tiksliai ir protingai, negriaunant patogios ir smulkiajam verslui reikalingos formos.

MB tema tapo karšta ne todėl, kad visi staiga pradėjo „gudrauti“, o todėl, kad mokesčių sistemoje atsirado aiškūs paskatų skirtumai. Kol tie skirtumai egzistuos, žmonės rinksis tai, kas jiems racionaliausia. O valstybės užduotis yra sukurti taisykles, kuriose racionalumas sutaptų su sąžiningumu.