Lietuvos sugrįžimas į laisvų šalių bendruomenę

Istorinis sprendimas parlamente

Lietuva tą vakarą paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę ir nutraukianti sovietinės okupacijos metu panaikintą valstybingumą. Balsavimas Aukščiausiojoje Taryboje įvyko vėlai vakare – 22 val. 44 min. Už Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo balsavo 124 deputatai, prieš nebuvo nė vieno, keli susilaikė. Dokumente buvo pabrėžta, kad kalbama ne apie naujos valstybės sukūrimą, o apie valstybės tęstinumą. Akte skelbiama: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba… nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.“ Šis sprendimas tapo pirmuoju realiu žingsniu Tarybų Sąjungos išnykimo procese.

Emocijos parlamente ir žmonių minioje

Nors balsavimo rezultatas buvo aiškus, atmosfera parlamente buvo kupina įtampos. Dalis deputatų svarstė, kad naktį gali pasirodyti tarybinė kariuomenė, todėl kai kurie buvo pasirengę galimiems suėmimams ar represijoms. Pasakojama, kad dalis parlamentarų turėjo paruoštus atsisveikinimo laiškus artimiesiems. Kai paskelbtas balsavimo rezultatas, salėje kilo emocijų banga – vieni deputatai apsikabino, kiti neslėpė ašarų. Tuo metu prie Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje stovėjo minia žmonių. Lauke susirinkę vilniečiai laukė žinių iš parlamento, o pasklidus žiniai apie nepriklausomybės atkūrimą, minioje nuskambėjo Tautiška giesmė.

Pasaulio reakcija ir politiniai signalai

Tarptautinė reakcija buvo atsargi, tačiau reikšminga. Tarybų Sąjungos vadovybė netrukus pareiškė, kad Lietuvos sprendimas yra neteisėtas ir pareikalavo jį atšaukti. Tuo metu Vakarų valstybės pradėjo siųsti pirmuosius politinius signalus, ragindamos gerbti tautų apsisprendimo teisę. Jungtinių Valstijų Senate buvo pareikšta, kad remiama Lietuvos žmonių teisė laisvai pasirinkti savo politinę ateitį. Lietuvos vadovai taip pat kreipėsi į pasaulio demokratines valstybes, prašydami supratimo ir paramos.

„Kreipimasis į pasaulio tautas

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, paskelbusi nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą ir sugrįžimą į laisvųjų pasaulio šalių šeimą, tikisi jų broliško solidarumo ir paramos.

Mūsų sprendimas nėra nukreiptas nė prieš vieną valstybę, nė prieš vieną Lietuvoje gyvenančią tautybę. Tai kelias, kuris leidžia užtikrinti Lietuvoje žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises, atsiverti laisvam bendravimui, įnešti mūsų atsakomybės ir darbo indėlį į kuriamą teisingumo ir santarvės pasaulį.

Tepadeda mums Dievas ir visi geros valios žmonės.“

Išeivijos džiaugsmas ir užsienio spaudos žvilgsnis

Žinia apie nepriklausomybės atkūrimą greitai pasiekė ir užsienyje gyvenančius lietuvius. Dėl laiko skirtumo daugeliui jų tai buvo vėlyvas vakaras ar naktis, tačiau naujiena pasklido žaibiškai. JAV lietuvių laikraštis „Draugas“ rašė, kad išeivijos bendruomenė šią žinią sutiko su dideliu džiaugsmu, nors kartu suvokė, jog kova dėl tikros nepriklausomybės dar tik prasideda. Leidinyje buvo rašoma: „Lietuviai Amerikoje su džiaugsmu sutiko žinią apie nepriklausomybės atkūrimą, tačiau visi supranta – kova dar tik prasideda.“ Čikagoje, Bostone ir kituose miestuose spontaniškai rinkosi lietuvių bendruomenės, buvo keliamos trispalvės ir rengiami palaikymo susibūrimai. Daugeliui išeivių ši diena tapo dešimtmečius puoselėtos svajonės išsipildymu.

Sprendimas, kurio pasekmes dar laukė

Tą vakarą Lietuva paskelbė esanti laisva, tačiau niekas dar nežinojo, kiek kainuos šis sprendimas. Laukė ekonominė blokada, politinis spaudimas, o po metų – ir sausio naktis su tankais Vilniaus gatvėse. Tačiau Kovo 11-osios žmonės priėmė sprendimą ne todėl, kad buvo lengva, o todėl, kad buvo aišku – ilgiau gyventi taip, kaip buvo, neįmanoma. Šiandien tas pasirinkimas atrodo savaime suprantamas, bet tuo metu jis buvo rizika ir atsakomybė vienu metu. Galbūt būtent todėl Kovo 11-oji iki šiol išlieka ne tik istorine data, bet ir priminimu, kad valstybė atsiranda ne iš gražių žodžių, o iš sprendimų, kuriuos žmonės ryžtasi priimti tada, kai niekas negali pažadėti, kuo viskas baigsis.