Kol Pagėgių valdžia delsia, gyventojai gyvena be vandens

Į redakciją kreipęsis Kriokiškių kaimo gyventojas Juozas pasakojo, kad problema prasidėjo užšalus vandentiekiui. Pasak jo, ne kartą buvo skambinta Pagėgių savivaldybės komunalinio ūkio avarinės tarnybos telefonu, tačiau vietoje realios pagalbos teko išklausyti paaiškinimus, jog vanduo esą užšalęs pačiame name, todėl už tai komunalinis ūkis neatsako.

Tokie atsakymai, kaip paaiškėjo vėliau, neatitiko realios situacijos. Paaiškėjo, kad su ta pačia problema susidūrė ir keli kaimynai. Gyventojams savarankiškai pasikvietus privačius darbininkus, šie nustatė, kad vanduo užšalęs ne namuose, o trasoje. Atkasus vieną vietą paaiškėjo, kad įšalas siekia apie 1,4 metro – akivaizdus faktas, kurio, panašu, oficialios tarnybos net nesivargino patikrinti.

Nepaisant šių aplinkybių, dar kartą kreipusis į komunalinį ūkį, gyventojas išgirdo, kad tokia situacija esą neįmanoma – neva įšalo nėra, o privačių darbininkų išvados nepagrįstos. Toks atsakymas dar labiau stebina žinant, kad, pasak gyventojų, avarinės tarnybos darbuotojai į vietą net nebuvo atvykę – gedimo vieta net neapžiūrėta.

Susidaro įspūdis, kad problema sprendžiama ne realiais veiksmais, o telefonu pateikiamais paaiškinimais, kurie labiau primena atsakomybės nusikratymą nei bandymą padėti.

Tyla – gera byla?

Nesulaukdamas sprendimų, Juozas kreipėsi ir į Pagėgių merą socialiniame tinkle, tikėdamasis bent jau reakcijos. Tačiau ir čia – tyla.

Gyventojas stebisi tokiu požiūriu į kaimo žmogų. Anot jo, šiuolaikiniame pasaulyje likti be vandens reiškia ne tik nepatogumus buityje, bet ir grįžimą prie primityvių sąlygų. „Nei išsimaudyti, nei išsiskalbti. Kalbama apie lauko tualetų atsisakymą, bet tokioje situacijoje belieka galvoti, kur eiti“, – sako jis.

Paradoksalu, tačiau tuo metu, kai viešojoje erdvėje kalbama apie gyvenimo kokybės gerinimą regionuose, realybėje žmonės lieka be elementariausių paslaugų. Ir ne kelioms dienoms, o mėnesiams.

Tikėtasi, kad atšilus orams situacija bus sprendžiama, tačiau, pasak gyventojo, iki šiol jokios pagalbos nesulaukta. Tuo metu vandentiekio remontas privačiomis lėšomis, anot jo, būtų brangus, todėl žmonės paliekami rinktis tarp didelių išlaidų ir tolesnio gyvenimo be vandens.

Penktadienį apie 15 valandą redakcija bandė susisiekti su Pagėgių meru Vaidu Bendaravičiumi, tačiau telefonu jis neatsiliepė. Arba jau baigė darbą, arba kur nors renginyje, susitikime fotografuojasi – socialiniame tinkle pamatysime. Ir kas jam to kaimo žmogaus vargas. Paties vargai kitokio pobūdžio juk pasibaigė laimingai, dabar galima jau ir atsipalaiduoti.

Visa ši situacija kelia ne tik klausimų dėl konkretaus gedimo, bet ir platesnį – kaip veikia atsakomybės sistema. Kai tarnybos neatvyksta, problemos neigia, o valdžia nereaguoja, gyventojai lieka vieni su savo bėdomis. Ir tuomet XXI amžius Kriokiškiuose tampa tik gražia teorija, neturinčia nieko bendra su realybe.

Dvi skirtingos realybės

Meras Vaidas Bandaravičius pirmadienį per LRT radijo laidą pabrėžė, kad svarbiausia problema yra ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir institucijų bendravimas su žmogumi. Anot jo, žmogus yra socialinė būtybė, todėl jam būtinas gyvas kontaktas, galimybė kalbėtis, užduoti klausimus ir jausti ryšį.

Pašto atvejis, kai paslaugos pradėtos teikti atvykstant pas gyventojus, parodė, kad toks modelis veikia – žmonės jaučiasi išgirsti ir aptarnaujami. Tuo tarpu ESO srityje šio ryšio trūksta, nes nelikus gyvo aptarnavimo gyventojai neturi kur kreiptis ir su kuo tiesiogiai bendrauti, kritikavo meras elektros paslaugas teikiančią instituciją.

Pasak mero, institucijų darbas turėtų būti organizuojamas taip, kad žmogus nebūtų paliktas vienas su problema, o turėtų realią galimybę gauti gyvą, suprantamą ir prieinamą pagalbą.

O štai paties „darže“ – Kriokiškiuose tuo metu žmonės jau du mėnesius gyvena be vandens, o savivaldybės institucijos, kurios turėtų spręsti problemą, į vietą neatvyksta ir atsakomybės neprisiima. Tad skirtumas tarp to, kas kalbama viešai, ir to, kas vyksta realybėje, čia matomas be papildomų komentarų.