Rambyno dainius sugrįžta ten, kur amžinybė sustoja

Eugenijus Skipitis

Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 26-osios pavakaryje skambėjo žodžiai, prisiminimai ir muzika. Čia šilutiškiams pristatyta krašto šviesuolio Eugenijaus Skipičio knyga „Amžinybė sustoja Rambyne“. Šis vakaras buvo skirtas žmogui, kuris savo gyvenimą skyrė Mažajai Lietuvai.

Bibliotekos salėje tvyrojo jauki rimtis – tokia, kurioje lengva kalbėti apie žmogų, kurio nebėra, bet kurio balsas vis dar skamba jo tekstuose. Į knygos sutiktuves susirinkusieji klausėsi ne tik eilių, bet ir gyvų, šiltų prisiminimų apie Eugenijų Skipitį – poetą, eseistą, žurnalistą, dailininką, fotomenininką, visą gyvenimą skyrusį Mažajai Lietuvai.

Artimųjų ir bičiulių liudijimai

Susitikime dalyvavo knygos sudarytoja Elena Stankevičienė, taip pat žmona Giedrė Skipitienė, kuri paprastais, bet itin tiksliais žodžiais įvardijo svarbiausią tiesą – Eugenijus buvo rašytojas. Prisiminimais dalijosi jo bičiuliai – muziejininkai, žurnalistai, kūrėjai: Saulius Sodonis, Roza Šikšnienė, Rolandas Žalgevičius, poetas Gediminas Macijauskas. Jų pasakojimuose atsiskleidė ne tik kūrėjas, bet ir žmogus – smalsus, jautrus, ieškantis, gebantis matyti daugiau nei kasdienybė leidžia.

Vakaro metu skambėjo Eugenijaus Skipičio eilės – jas skaitė literatai, o jų balsus lydėjo Tatjanos Petravičienės atliekamų melodijų skambesys. Šios akimirkos sujungė žodį ir garsą į vieną jautrią visumą, prasiskverbiančią į tolimiausias žmogaus sielos kerteles. Susirinkusieji taip pat išgirdo pasakojimus apie autoriaus jaunystę, kūrybinio kelio pradžią ir jo vingius – nuo žurnalistikos iki poezijos ir prozos, nuo publikacijų respublikiniuose leidiniuose iki krašto spaudos.

Ryškaus pėdsako palikimas

Eugenijus Skipitis (1951–2023) buvo ne tik kūrėjas, bet ir aktyvus kultūrinio gyvenimo dalyvis. 2003 metais jis įkūrė Mažosios Lietuvos paveikslų sodą, rengė parodas, leido žurnalą „Rambynas“, publikavo straipsnius ir leidinius, kurie šiandien liudija jo atsidavimą šiam kraštui. Jo darbai – tai ne tik kūryba, bet ir kultūrinė atmintis, sauganti Mažosios Lietuvos dvasią.

Kūrybos rinktinė „Amžinybė sustoja Rambyne“, skirta autoriaus 75-osioms gimimo metinėms, tapo savotišku tiltu tarp praeities ir dabarties. Joje sugulė eilėraščiai, mažosios prozos kūriniai, esė ir meninės fotografijos – visa tai, kas buvo svarbu pačiam autoriui. Tai pirmoji tokio pobūdžio jo kūrybos rinktinė, bandanti įgyvendinti Eugenijaus svajonę – sujungti skirtingus žanrus į vieningą, darnų pasakojimą apie Mažąją Lietuvą.

Šį vakarą regėjome ne tik knygos pristatymą. Tai buvo galimybė dar kartą susitikti su žmogumi, kurio kūryba išlieka gyva, kviečianti sustoti, įsiklausyti ir pajusti. Galbūt būtent čia ir slypi tikroji „amžinybė“ – ne laike, o žodyje, kuris išlieka. Kuris kalba apie mylimą kraštą, apie tėvynę ir apie brangiausius dalykus, virpinančius širdį.