Surengtas turnyras Romualdui Danieliui Mažučiui atminti: svarbiausia – žmogus

Turnyras, suvienijęs žmones

Kovo 28 dieną stalo teniso klubas „Varmas“, kuriam vadovauja olimpinis čempionas Jonas Piekautas, surengė turnyrą, skirtą pagerbti stalo teniso entuziasto, trenerio ir žurnalisto Romualdo Danieliaus Mažučio (1938–2025) atminimą. Jis iškeliavo praėjusių metų vasario 24-ąją, tačiau jo vardas tebėra gyvas tarp žmonių, kuriuos jis įkvėpė.

Į Traksėdžių mokyklos sporto salę susirinko 24 stalo tenisininkai iš įvairių šalies miestų. Tai buvo ne tik varžybos – tai buvo susitikimas, kuriame svarbūs buvo ne tik taškai ar setai, bet ir rankų paspaudimai, šypsenos, bendri prisiminimai.

Prisiminimuose: paprastumas ir žmogus

Prieš prasidedant turnyrui sportininkai prisiminė kolegą. Skambėjo žodžiai apie žmogų, kurį daugelis vertino ne dėl titulų, o dėl jo būdo.

„Yra žmonių, kuriuos prisimeni ne dėl titulų ar pergalių. Prisimeni dėl to, kokie jie buvo šalia tavęs. Toks buvo Romualdas Mažutis.“

Prisiminimuose iškilo jo paprastumas ir pasiaukojimas. Jis galėjo saugoti savo geriausias raketes, bet nesaugojo – drąsiai leisdavo jomis išbandyti kitiems. Galbūt tai neįprasta profesionalui, tačiau jam rūpėjo ne tik jo paties žaidimas – jam rūpėjo žmonės.

Kalboje nuskambėjo ir mintis, kad svarbiausia ne tik laimėti, bet ir išlikti žmogumi visame, ką darai. Romualdas toks ir buvo – žmogus pirmiausia.

Daugiau nei sportas

Turnyras tapo ne tik sportiniu išbandymu, bet ir proga sustoti bei susimąstyti. Buvo kalbama apie gyvenimo lenktynes, apie pastangas siekti, bet ir apie kitą – vidinę kovą, vykstančią kiekvieno žmogaus širdyje.

Priminta ir tai, kad svarbiausi dalykai nėra laikini. Romualdas, kaip sakyta, kaupė vertybes, kurios išlieka – gerumą, atsidavimą, pagarbą žmonėms ir sportui. Būtent tai šiandien ir sugrąžino žmones į šį turnyrą.

Varžybų rezultatai

Varžybose netrūko atkaklių kovų ir gražių epizodų. Tradiciniame komandiniame turnyre nugalėjo šilutiškių pora Laimis Li-čin-chai ir Romas Gečas. Antrąją vietą užėmė mažeikiškiai Rimas Lubys ir Jonas Norkus, trečiąją – panevėžiečiai Ligita Vilienė ir Povilas Bagočius.

Tačiau simboliška, kad šiame turnyre pralaimėjusių nebuvo. Ketvirtą–šeštą vietas užėmę tenisininkai buvo apdovanoti pyragais, kuriuos iškepė Romualdo sesuo Violeta Benetienė. Tai – šiltas, žmogiškas gestas, labai artimas pačiam Romualdui.

Pereinamoji taurė, kurią įsteigė jo dukra Romina Zamuškienė, tapo dar vienu ženklu, kad atmintis gyva ir perduodama toliau.

Išliekanti atmintis

Romualdas Danielius Mažutis buvo ne tik sporto bendruomenės žmogus. Paskutinėje savo darbovietėje jis dirbo „Šilokarčemos“ laikraščio teisėtvarkos ir sporto puslapių rengėju. Jo tekstai, kaip ir jis pats, buvo paprasti, aiškūs ir nuoširdūs.

Šis turnyras dar kartą priminė – svarbiausia ne tik rezultatai. Svarbiausia tai, ką paliekame po savęs. Ir kol žmonės renkasi, žaidžia, prisimena ir kalba apie jį – Romualdo pavyzdys išlieka gyvas.