Šilutėje – prasminga diena Hugo Šojaus atminimui: nuo pagarbos iki kelionių po Egiptą

2026-04-13, Ieva Tubutytė

Balandžio 1-ąją Šilutėje tvyrojo ypatinga nuotaika – miestą vienijo iškilaus krašto mecenato, dvaro puoselėtojo ir kultūros šviesuolio Hugo Šojaus atminimas. Įvairiapusė renginių programa subūrė bendruomenę ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir pasinerti į kultūrines, edukacines bei net egzotiškas patirtis.

Diena prasidėjo simboliškai – prie H. Šojaus kapo. Čia skambėjo mišraus choro „Heide“ atliekamos giesmės, o Šilutės pirmosios gimnazijos bendruomenė kvietė sustoti tylos minutei. „Tai ne tik pagarba praeičiai – tai priminimas, kiek daug vienas žmogus gali duoti savo kraštui“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės vicemeras Tomas Budrikis.

Popietę lankytojai rinkosi į edukaciją apie arbatos gėrimo tradicijas. Dalyviai ne tik susipažino su skirtingų kultūrų papročiais, bet ir patys ragavo įvairių rūšių arbatų. „Arbata – tai ne tik gėrimas, tai bendravimo ritualas“, – edukacijos metu pabrėžė užsiėmimo vedėja.

Vėliau dvaro erdvės atgijo teatralizuotoje ekskursijoje „Kai dvaro šeimininkas prabyla“. Aktoriai nukėlė lankytojus į praeitį, leisdami pažinti H. Šojaus gyvenimą iš arčiau. „Atrodė, tarsi pats dvarininkas mus lydėtų per savo namus“, – įspūdžiais dalijosi viena ekskursijos dalyvė.

Ne mažiau dėmesio sulaukė Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblio „Kurtinys“ (vad. Gražvydas Raila) pasirodymas. Skambūs ragų garsai užpildė dvaro kiemą, sukurdami autentišką istorinę atmosferą.

Vakaro kulminacija tapo pranešimas apie keliones Egipte – „Kruizas Nilu: Hugo Šojus ir XX a. pradžios kelionių kultūra Egipte“. Egiptologė Sandra Veprauskienė klausytojus nukėlė į laikus, kai kelionės buvo ne tik nuotykis, bet ir prestižo ženklas. „Šojus buvo smalsus žmogus – jam rūpėjo pasaulis, o Egiptas tuo metu buvo tikra egzotikos viršūnė“, – pasakojo lektorė.

Renginį vainikavo edukacija apie senovės Egipto grožio paslaptis, kurioje dalyviai sužinojo apie natūralią kosmetiką ir grožio ritualus, naudotus prieš tūkstančius metų.

Ši diena Šilutėje dar kartą įrodė, kad H. Šojaus palikimas tebėra gyvas – jis ne tik saugomas, bet ir nuolat naujai atrandamas. Per kultūrą, bendrystę ir pažinimą jo dvasia ir toliau vienija bendruomenę.


Straipsnio komentarai

O, mein Gott2026-04-13
Das ist ein Dumkopf ! po dabartinio Silutes burmistro liaupsiu, neva H. Šojaus palikimas tebėra gyvas ir jis saugomas, supyktu Huga. Ir tai tiesa, kadangi kapaviete ir aplinka praktiskai Hales praeiviu nutrypta. Tik atskiri sunykusios gyvatvores fragmentai vos primena kapines. Ar tai galima vadinti zmogaus pagarba ? Esat tikri dvasios ubagai.... Komentaras patinka Komentaras nepatinka