Kultūros finansavimas regione: tarp nusivylimo ir pavojingų pareiškimų

Mažėjantis finansavimas kelia įtampą

Anksčiau įprasta praktika, kai regione būdavo finansuojamos penkios ar net šešios kultūros įstaigų paraiškos, šiemet pasikeitė – patvirtintos vos dvi. Toks pokytis neišvengiamai kelia klausimų: kas nutiko? Kodėl ilgametes tradicijas turintys renginiai, tokie kaip plenerai ar kultūros centro iniciatyvos, liko be finansavimo?

Tuo pat metu pastebima, kad kitose savivaldybėse projektai finansavimą gavo, o kai kuriems skirta ir ženkliai didesnė suma. Tai stiprina netolygumo jausmą ir skatina ieškoti priežasčių ne tik pačiose paraiškose, bet ir platesniame sprendimų priėmimo kontekste.

Pavojinga retorika: „reikia susitarti“

Diskusijoje nuskambėjo ypač probleminė mintis – esą finansavimas priklauso nuo gebėjimo „susitarti“, o į sprendimų priėmimo procesus turėtų būti deleguojami ne tiek kompetentingi, kiek „derėtis mokantys“ atstovai.

Tokie teiginiai meta šešėlį visai sistemai, kurią administruoja Lietuvos kultūros taryba. Ši institucija veikia konkurso principu, remdamasi ekspertiniu vertinimu ir aiškiais kriterijais. Viešai deklaruoti, kad sistema yra paremta užkulisiniais susitarimais, reiškia arba pripažinti rimtus pažeidimus, arba neatsakingai diskredituoti visą kultūros finansavimo modelį. Įdomu tai, jog šias mintis deklaruoja pats meras ir Klaipėdos rajono administracijos direktorius...

Kas iš tiesų neveikia?

Nors lengviausia kaltinti sistemą, realybė dažnai yra sudėtingesnė. Galimos priežastys slypi ir pačiame regione: silpnesnės ar mažiau konkurencingos paraiškos, nepakankamas bendradarbiavimas tarp įstaigų, pasyvus dalyvavimas regioniniuose kultūros formavimo procesuose, informacijos ir kompetencijų trūkumas rengiant projektus.

Taip pat keliamas klausimas dėl atstovavimo – ar deleguoti asmenys iš tiesų aktyviai gina regiono interesus, ar tik formaliai dalyvauja procese.

Kultūros forumai – praleista galimybė

Simboliška, kad net kultūros forumuose regionui atstovauja ne profesionalai, o politikai. Kai kultūros įstaigų vadovai ar specialistai nedalyvauja tokiuose renginiuose, prarandamos galimybės užmegzti ryšius, suprasti vertinimo tendencijas ir stiprinti būsimų projektų kokybę.

Ilgainiui tai gali turėti tiesioginę įtaką finansavimo rezultatams.

Reikia ne kaltinimų, o sprendimų

Situacija reikalauja ne emocinių pareiškimų, o konstruktyvaus požiūrio. Jei sistema neveikia – tai turi būti įrodoma ir sprendžiama nacionaliniu lygmeniu. Jei problema yra vietinė – ją reikia spręsti stiprinant kompetencijas, bendradarbiavimą ir atstovavimą.

Kultūros finansavimas negali būti grindžiamas užkulisiniais susitarimais – tai sritis, kurioje svarbiausia turėtų išlikti idėjos, profesionalumas ir skaidrumas.

Klausimai dėl vadovavimo

Diskusijos pabaigoje iškilo ir konkretus, tačiau platesnę problemą atspindintis klausimas – dėl kultūros įstaigos vadovavimo aiškumo. Pagėgių tarybos narys Virginijus Komskis pasiteiravo, ar jau įvyko konkursas kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti ir kaip šiuo metu turėtų būti įvardijama įstaigai vadovaujanti Inga Kuzmarskienė.

Politikas atkreipė dėmesį į neapibrėžtumą – jo teigimu, viešumoje ji prisistato ir dokumentus pasirašo kaip direktorė, todėl svarbu aiškiai suprasti jos statusą: ar ji yra paskirta vadovė, ar vis dar laikinai einanti šias pareigas. Anot jo, tokios situacijos neturėtų kelti interpretacijų – pareigybės įvardijimas turi būti tikslus ir nedviprasmiškas.

Meras į tai atsakė trumpai – vadovė yra paskirta ir eina direktorės pareigas. Reaguodamas į šį atsakymą, V. Komskis konstatavo, kad tokiu atveju konkursas turėjo būti įvykęs, nes priešingu atveju pareigybė turėtų būti įvardijama kaip laikina.

Rankraščių nesudeginsi

Tačiau dokumentai, kurie dar vadinasi mero potvarkiais, byloja visai kitokią tiesą, kurios niekaip nenuslėpsi. Kultūros centro direktore Inga Kuzmarskienė paskirta be konkurso, mero potvarkiu sudarant terminuotą darbo sutartį iki tol, kol įvyks naujas konkursas. Kas išties įdomu ir kas liko nutylėta politikų diskusijoje? Ogi tai, kad potvarkio teisėtumas nėra aiškus. Dokumentai, patvirtinti tarybos, nenustato merui teisės savo potvarkiu paskirti Kultūros centro direktorių – direktorius tvirtinamas tarybos tik įvykus konkursui. Šį kartą, kaip matyti iš dokumento, tokia sąlyga nebuvo įvykdyta.

Juolab aiškėja dar įdomesni faktai. Tame pačiame potvarkyje nustatytos darbo valandos Ingai Kuzmarskienei, vykdant Kultūros centro direktorės pareigas – jai nustatyta dirbti 20 valandų per savaitę. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio direktorė privalo būti darbo vietoje nuo 17.00 iki 21.00 val., o penktadienį – nuo 16.00 iki 20.00 val. Redakcijos patikimi ir žinomi šaltiniai pranešė, kad įvairiomis pasirinktomis dienomis stebėjo ir tikrino esamos Kultūros centro direktorės buvimą darbo vietoje, tačiau visais atvejais konstatuota, kad direktorės darbo vietoje nebuvo. Ar šis faktas nepakankamas išsamiam patikrinimui? Ir kas galėtų išdrįsti mesti Temidės iššūkį paties mero deleguotam asmeniui ar jam pačiam?