Nuotolinis darbas politikui virto papildomu uždarbiu
Sausį iškelti klausimai dėl tarybos nario Žygimanto Kurliansko veiklos sulaukė ne tik paties politiko asmeninių kaltinimų spaudai, bet ir institucijų dėmesio. Po publikacijos sekė vieša kritika ir bandymai ją diskredituoti, tačiau netrukus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo patikrinimą Macikų socialinės globos namuose. Jo metu nustatyti darbo tvarkos pažeidimai, pritaikyta drausminė atsakomybė ir sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Ši situacija iš naujo kelia klausimus apie atsakomybę, veiklos skaidrumą ir politinius standartus savivaldoje.
Sausio mėnesį publikacijoje „Nuotolinis darbas: klausimai dėl tarybos nario veiklos“ iškelti klausimai šiandien turi tęsinį. Redakcijos duomenimis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą Macikų socialinės globos namuose, kuriame dirba tarybos narys Žygimantas Kurlianskas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, pritaikyta drausminė atsakomybė, taip pat sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.
Reakcija į paviešintus faktus
Sausio publikacijoje buvo keliamas esminis klausimas – ar tarybos narys, gaudamas atlygį už darbą savivaldybės taryboje, tuo pačiu metu galėjo dirbti Macikų socialinės globos namuose teisininku ir dalyvauti nuotoliniuose Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiuose. Redakcijos turimais duomenimis, tokia praktika tęsėsi daugiau nei dvejus metus – iki tol, kol ši informacija buvo paviešinta.
Į publikaciją pats politikas reagavo jautriai. Vietoje konkrečių atsakymų į iškeltus klausimus jis viešai, savo socialinio tinklo paskyroje, apkaltino laikraštį politikavimu ir bandymu susidoroti su oponentais. „Akivaizdu, jog šiuo rašinėliu yra duotas neoficialus startas rinkiminei kampanijai ir kartu su ja ateinančia purvo pylimo banga... Akivaizdu, jog Nemuno aušra stengiasi susidoroti su savo oponentais ir aršiausiais kritikais. Jei ne fiziškai, kaip matėme neseniai vaizdo įrašuose, tai per Etikos komisiją, o jei tai nepavyksta, tai imamasi dar bjauresnių būdų“, – teigė tarybos narys.
Tačiau į esminius klausimus dėl darbo laiko derinimo ir atlygio pagrįstumo atsakyta nebuvo – kritika nukreipta į publikacijos formuluotes, o ne turinį.
Patikrinimas atskleidė pažeidimu
Redakcijos duomenimis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė įstaigos vadovui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimų viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų, pareigų atskyrimo skirtingose institucijose, interesų konflikto prevencijos neužtikrinimo, taip pat dėl galimai neteisingai žymėto darbo laiko ir nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio.
Tarybos narys Ž. Kurlianskas atsisakė pakomentuoti patikrinimo rezultatus ir pasiūlė kreiptis į įstaigos vadovą, ieškoti atsakymų.
Macikų socialinės globos namų direktorius Eugenijus Judeikis patvirtino, kad patikrinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Jo teigimu, tyrimo metu nustatyti darbo tvarkos reikalavimų pažeidimai, o darbuotojui pritaikyta drausminė atsakomybė. Tačiau kokie konkrečiai pažeidimai nustatyti ir kokios sankcijos skirtos, neatskleidžiama.
Paklaustas apie galimą turtinę žalą valstybei, įstaigos vadovas nurodė tik tai, kad žalos atlyginimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Redakcijos turimais duomenimis, nustatyta žala viršija 400 eurų.
Šiuo atveju svarbus ne pats sumos dydis, o principas – darbo laiko apskaita ir atlygio pagrįstumas valstybės įstaigoje.
Pasikartojantys atvejai ir pasekmės
Ši istorija nėra izoliuota. Tas pats tarybos narys anksčiau buvo minimas vadinamajame „čekiukų“ skandale, kuriame teko grąžinti daugiau nei 20 tūkst. eurų. Šiuo metu teisėsauga ir toliau vertina tokius atvejus – tiriamas ne tik lėšų grąžinimo faktas, bet ir pats jų pasisavinimo mechanizmas bei dokumentų pagrįstumas.
Teisinėje praktikoje pinigų grąžinimas gali būti laikomas lengvinančia aplinkybe, tačiau pasikartojantys panašaus pobūdžio atvejai vertinami griežčiau. Tokiais atvejais vis sudėtingiau pagrįsti, kad tai buvo tik klaida ar neapsižiūrėjimas.
Tačiau esant pakartotiniam panašaus pobūdžio veiksmui, laidavimu vargu ar galės pasinaudoti toks politikas. Ir vargu ar įtikins paaiškinimas, kad tėvo įmonės dokumentai, pateikti gauti Tarybos nario išmoką, buvo viso labo nekalta klaida.
Šiame kontekste kyla klausimas ir dėl Etikos komisijos vaidmens – ar turimos informacijos pakaks įvertinti tarybos nario elgesį per priesaikos laikymosi prizmę.
Platesnis vaizdas
Situacija atskleidžia ir platesnes problemas. Įstaigos vadovo atsakymai išlieka formalūs, vengiant detalių, o tai nepadeda aiškiai suprasti nei pažeidimų masto, nei jų pasekmių. Tuo metu pati įstaiga susiduria su įvairiais patikrinimais, o viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl darbo kokybės ir atsakomybės.
Tuo pačiu metu įstaiga krečiama įvairių patikrinimų dėl galimai nekokybiškai atliekamo darbo, kurio pasekmėje miršta žmonės.
Visa tai grąžina prie esminio klausimo – kaip valstybės tarnyboje užtikrinamas atsakomybės principas. Šioje istorijoje svarbus ne tik konkretus atvejis ar suma. Svarbiausia – ar taisyklės galioja visiems vienodai ir ar jų laikymasis yra tik formalumas, ar reali pareiga.
Straipsnio komentarai





















