Kai perėja tampa spąstais: paspirtukų neatsargumas kelia pavojų?

Akimirka, iki nelaimės

Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas sukėlė audringą diskusiją. Jame matyti, kaip paspirtuku važiuojantis asmuo nė nestabtelėjęs iš šaligatvio įskrieja į pėsčiųjų perėją – tiesiai prieš važiuojantį automobilį. Iki galimos nelaimės trūko vos kelių sekundžių. Įrašą paviešinęs žmogus neslėpė pasipiktinimo tokiu elgesiu, o komentaruose jam pritarė dauguma – neatsargumas gatvėse tampa pavojingu kasdienybės reiškiniu.

Problema, kurią visi mato

Paprašius policijos įvertinti bendrą situaciją mieste, Šilutės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininkė Laura Goberienė pripažino – neatsakingai besielgiantys paspirtukų vairuotojai kelia vis daugiau problemų. Ir nors dažnas linkęs kaltinti jaunimą, realybė – sudėtingesnė.

Neseniai per reidą vadinamojoje Kiškio dauboje pareigūnai bendravo su vaikais, važinėjančiais paspirtukais. Paklausus, kodėl nedėvi šalmų, atsakymas buvo paprastas – gėda. Tačiau paaiškėjo, kad šalmus turi visi, tik juos slepia kuprinėse. Ši detalė iškalbinga: problema ne tik taisyklių nežinojime, bet ir požiūryje.

Taisyklės – aiškios, bet ignoruojamos

Ne visi žino, kad elektriniu paspirtuku galima važiuoti tik nuo šešiolikos metų, arba nuo keturiolikos, jei išklausyti kursai ir turimas pažymėjimas. Tačiau net ir žinant taisykles, jos dažnai lieka tik popieriuje.

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti šaligatviais tam nenumatytose vietose, pėsčiųjų takais, važiuojamąja dalimi be išimčių, automagistralėmis ar greitkeliais. Negalima kirsti važiuojamosios dalies važiuojant per perėjas, vežti keleivių, važiuoti nelaikant vairo, vilkti ar būti velkamiems, taip pat viršyti nustatyto greičio – 20 km/h, o arti pėsčiųjų – 7 km/h. Tai – ne rekomendacijos, o privalomi reikalavimai, kurių nepaisymas gali kainuoti labai brangiai.

Atsakomybės ribos – per siauros?

Praėjusiais metais Šilutėje nubausti 7 asmenys už paspirtukų vairavimo pažeidimus, šiemet – jau vienas. Skaičiai nėra dideli, tačiau, kaip pripažįsta pareigūnai, reali situacija – kur kas platesnė.

Didžiausia problema – vaikai. Jų atžvilgiu administracinė teisena netaikoma, o informacija perduodama Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Iš pradžių vyksta pokalbiai, vėliau – įspėjami tėvai. Tik pasikartojus pažeidimams gali būti taikoma atsakomybė už nepriežiūrą. Tačiau tokia sistema, anot pareigūnų, ne visada veikia. Dažnas tėvas linkęs ginti savo vaiką – jei kiti daro, kodėl mano negali?

Kai paspirtukas tampa motorine transporto priemone

Ne visi paspirtukai yra vienodi. Dalis jų – galingesni, greitesni ir iš esmės jau peržengia paprastos mikrojudumo priemonės ribas. Jei transporto priemonės galia viršija 1 kW ir (arba) jos projektinis greitis didesnis nei 25 km/h, ji nebegali būti laikoma įprastu elektriniu paspirtuku ar motoriniu dviračiu.

Tokiu atveju jai taikomi visai kiti reikalavimai – kaip motorinei transporto priemonei. Privalomas atitikties įvertinimas, registracija, techninė apžiūra, galiojantis civilinės atsakomybės draudimas. Taip pat ir vairuotojas privalo laikytis visų motorinių transporto priemonių vairuotojams taikomų reikalavimų.

Tai svarbi detalė, kuri dažnai ignoruojama – dalis gatvėse matomų „paspirtukų“ realiai turėtų būti vertinami kaip pilnavertės transporto priemonės, tačiau jų naudotojai elgiasi taip, lyg važiuotų žaislu.

Kameros mato ne viską

Mieste įrengtos vaizdo stebėjimo kameros padeda nustatyti pažeidimus, tačiau vien jų nepakanka. Policija žada šiltuoju metų laiku skirti daugiau dėmesio paspirtukų vairuotojų kontrolei ir prevencijai, tačiau akivaizdu – vien kontrolės nepakaks.

Šiandienos situacija rodo paprastą dalyką: technologijos į miestą atėjo greičiau nei atsakomybė. Kol paspirtukas suvokiamas kaip žaislas, o ne transporto priemonė, tol tokie vaizdo įrašai kartosis. Klausimas tik vienas – kiek dar kartų pasiseks išvengti nelaimės?