Šv. Jurgio raktai atrakino žemę…

Vaikai virto mažaisiais piemenėliais – jų žaidimuose atgijo senosios istorijos: „avis“ ir „vilkas“ vijosi vienas kitą, estafetėse skambėjo juokas, o senolių išmintis buvo perduodama per smagius išbandymus. Tarp žaidimų skleidėsi ir papročių grožis – sužinota, kodėl merginos vainikus mesdavo ant obelų šakų ir kaip ryto rasa galėdavo išpranašauti ateinančio derliaus gausą.

Renginio metu žemė buvo ne tik prisiminta – ji buvo paliesta. Mažos rankos sodino jurginus, sėjo gėlių sėklas, tarsi patikėdamos joms savo svajones. Dabar jos ilsisi dirvoje, laukdamos savo laiko sužydėti – kaip ir pavasaris, kuris visada ateina.

Smalsumas skleidėsi ir viktorinoje – vaikai stebino žiniomis apie piemenų gyvenimą, ragus ir simbolinius šv. Jurgio raktus. Teisingai atsakius į bibliotekininkės parengtus klausimus, jų akyse sužibo džiaugsmas, o mažos dovanėlės tapo dar vienu šiltu prisiminimu. Popietę vainikavo piemenėlių vaišės – duona, naminis sūris, lašinukai, primenantys, kad tikrieji skoniai slypi paprastume.

Gamtos vartai atverti, pavasario žaluma prižadinta. Ačiū visiems dalyvavusiems už juoką ir bendrystę.