Ko miršta medžiai – kas atsakys?

2026-05-14, Sergėjus Gvildys

Pagėgiuose, Birutės gatvėje išpjauti medžiai, pasodinti maždaug prieš keturiolika metų, sukėlė aktyvią gyventojų diskusiją. Socialiniuose tinkluose keliami klausimai dėl sprendimo pagrįstumo, o savivaldybė teigia, kad medžiai buvo pažeisti ir turėjo būti pašalinti.

Iškirsti dar jauni medžiai

Pagėgiuose, Birutės gatvėje, iškirsti medžiai atkreipė žmonių dėmesį ne tik dėl paties fakto, bet ir dėl jų amžiaus. Gatvė buvo sutvarkyta, medžiai buvo pasodinti rekonstrukcijos metu 2010-2012 metais, todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip per tokį laiką jie galėjo tapti nebetinkami.

Vizualiai tai nebuvo seni, savaime nykstantys medžiai, kokie dažniausiai siejami su būtinybe juos šalinti. Dėl to daliai pagėgiškių sprendimas atrodo netikėtas, ypač kai kalbama apie neseniai įrengtą miesto erdvę. Tokiose situacijose natūraliai kyla klausimas – ar problema yra pačiuose medžiuose, ar jų priežiūroje per visą augimo laikotarpį.

Reakcija – nuo klausimų iki kaltinimų

Socialiniuose tinkluose kilusi diskusija atskleidžia kelias aiškias nuomonių kryptis. Viena jų – abejonė dėl sprendimo pagrįstumo ir informacijos trūkumo. „Kodėl pjaunami??? Nebuvo svarstyta... apie ekspertizę negirdėta“, – rašo žmonės, keldami klausimą, ar buvo atlikti būtini vertinimai.

Kita grupė komentatorių išsako nepasitikėjimą ir kelia finansinių interesų klausimą. „100 % į kišenę sprendimų priėmėjams nueis“, „Visi gauna į kišenę, todėl tas ir vyksta“, – tokie pasisakymai rodo, kad daliai gyventojų sprendimas siejasi su galimu neskaidrumu.

Diskusijoje gausu ir sarkazmo. „Biokuro trūksta“, „Malkų pritrūko“, „Per daug deguonies“, – ironizuoja komentatoriai, taip išreikšdami skeptišką požiūrį į situaciją.

Trečioji kryptis – aplinkosauginiai argumentai. Pabrėžiama medžių svarba gyvenimo kokybei: „Medžiai valo orą“, „Tai gal jūs norite kvėpuoti švarų orą?“ Tokie pasisakymai rodo, kad medžių kirtimas daliai bendruomenės siejasi su platesniais aplinkos ir sveikatos klausimais.

Savivaldybė: medžiai buvo pažeisti

Pagėgių savivaldybė pateikia kitokį situacijos vertinimą. Kaip nurodoma mero Vaido Bendaravičiaus atsakyme žiniasklaidai, sprendimas pjauti medžius priimtas įvertinus jų būklę. Pasak savivaldybės, dalis medžių jau buvo išdžiūvę, kiti pažeisti ar neišgyveno žiemos, o beveik visus buvo apėmęs puvinys.

Taip pat teigiama, kad likę medžiai yra prastos būklės ir nepuošia miesto, todėl nuspręsta juos pašalinti ir jų vietoje sodinti naujus. Savivaldybė informuoja, kad planuojama pasodinti 21 medį, kurių aukštis sieks po apie 2,5 metro. Vieno medžio kaina – 360 eurų (be PVM), o nupjovimo darbai kainuos apie 20 eurų už medį.

Klausimas lieka atviras

Vis dėlto situacija kelia platesnį klausimą. Jeigu medžiai buvo pasodinti prieš keturiolika metų ir šiandien jau laikomi netinkamais, kyla abejonė, ar problema slypi vien tik jų būklėje. Natūralu klausti, ar per visą šį laikotarpį buvo užtikrinta tinkama jų priežiūra.

Savivaldybė kaip vieną iš priežasčių mini žiemos poveikį, tačiau panašių žiemų per šį laikotarpį būta ir anksčiau. Todėl lieka neatsakytas klausimas, kodėl būtent dabar medžiai masiškai įvertinti kaip nebetinkami.

Tokiose situacijose svarbus ne tik sprendimas, bet ir jo pagrindimas. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau erdvės interpretacijoms, kurios šiuo atveju socialiniuose tinkluose jau įgavo įvairias formas – nuo klausimų iki atvirų kaltinimų.


Straipsnio komentarai

Vytautas2026-05-14
Pasidomėjus plačiau, ąžuolas prie geležinkelio stoties pasodintas 1924 metais Vilniui vaduoti sąjungos Pagėgių skyriaus bei Martyno Jankaus iniciatyva. Prie šio ąžuoliuko 1935 metais spalio 2 dieną žmonės pasitiko lakūną Feliksą Vaitkų, Tarp pasitinkančių buvo ir M. Jankus.
Cituuoju - ,,Lakūno Felikso Vaitkaus sutikimas (1935 m.): Sąsaja su lakūnu atsirado todėl, kad būtent Pagėgių geležinkelio stotis tapo pačia pirmąja vieta, kurioje F. Vaitkus palietė Lietuvos žemę po savo istorinio skrydžio per Atlantą lėktuvu „Lituanica II“.
Pirmaisiais sovietmečio dešimtmečiais, tvarkant ar plečiant geležinkelio stoties prieigas, istorinis ąžuolas nukentėjo – neatlaikė aplinkos pokyčių, nudžiūvo ir buvo nukirstas. Siekiant išsaugoti gražią tradiciją ir istorinę atmintį, sovietmečio pabaigoje (šaltinių duomenimis – apie XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžią) toje pačioje stoties skvero vietoje slaptai ar pusiau oficialiai buvo pasodintas naujas ąžuoliukas.

Komentaras patinka Komentaras nepatinka