Atliekų rūšiavimas mažina šiukšles, bet augina kaštus

Rūšiavimo paradoksas

Savivaldybė, didindama rinkliavos kainą gyventojams, nuolatos aiškina, kad šis mokestis susijęs su atliekų surinkimo centro vartų mokesčio didinimu ir ragina gyventojus kuo daugiau rūšiuoti, nes mokama tik už mišrių komunalinių atliekų surinkimą. Tačiau stebint Pagėgių savivaldybės tarybos posėdyje pristatomą TRATC veiklos ataskaitą, tarsi yla iš maišo išlindo paradoksali situacija. Situacija parodo, kad atliekų rūšiavimo pasekmės veikia priešingais dėsniais, rodančiais kainų augimo neišvengiamumą.

Įmonės laikinosios vadovės Rimantės Gailienės teigimu, didžiausią smūgį finansams sudavė mišrių komunalinių atliekų sumažėjimas. Per metus jų kiekis sumažėjo apie 1800 tonų. Dėl to vien šioje srityje susidarė daugiau kaip 200 tūkst. eurų nepadengtų sąnaudų, o bendra įtaka nuostoliui siekė apie 64 tūkst. eurų.

Anot ilgametės įmonės specialistės, problema slypi pačiame kainodaros modelyje. Pagal šį modelį rinkliavos administravimo sąnaudos paskirstomos pagal prognozuojamą atliekų kiekį. Sumažėjus surenkamų atliekų svoriui, tos pačios sąnaudos tenka mažesniam kiekiui ir dėl šios priežasties pajamų surenkama mažiau, nors išlaidos beveik nesikeičia.

Peršasi išvada, kad sistema buvo sukurta prielaidai, jog atliekų srautas išliks panašus. Tačiau gyventojams pradėjus aktyviau rūšiuoti, šis finansinis modelis pradėjo byrėti.

Pastovios sąnaudos beveik nemažėja

Ypač ryški problema atsiskleidžia atliekų surinkimo sutartyse. Pasak vadovės, apie 70 proc. vežėjų atlygio sudaro pastovioji dalis.

Praktinis pavyzdys rodo situacijos mastą: atliekų kiekis sumažėjo apie 20 proc., tačiau mėnesinė sąskaita sumažėjo vos nuo 49 tūkst. iki 46 tūkst. eurų – apytiksliai tik apie 6 procentus.

Tai reiškia, kad degalų, transporto, maršrutų, darbuotojų ir technikos palaikymo kaštai išlieka beveik tokie patys nepriklausomai nuo surenkamo kiekio. Tokiu būdu mažėja TRATC pajamos, beveik nemažinant išlaidų sumos.

Situacija paradoksali ir dėl pačios valstybės politikos. Savivaldybės ir atliekų tvarkymo centrai spaudžiami mažinti mišrių atliekų kiekius, privalo pasiekti perdirbimo rodiklius ir rizikuoja baudomis iš Europos Komisijos. Tačiau finansinis modelis, paremtas mišrių atliekų kiekiu, nors ir gerina aplinkosauginius rezultatus, tuo pačiu generuoja mažesnes pajamas.

Vadovė tiesiai įvardijo, kad sistema tampa savotiškais „įkaitais“ – kuo geriau žmonės rūšiuoja, tuo sunkiau padengti sistemos išlaikymo kaštus.

Ateitis nežada pigimo

Prognozės ateičiai taip pat nėra džiuginančios dėl įstatyminės bazės pokyčių. Ateinančiais metais atsiras taršos mokestis už išrūšiuotą iš mišrių atliekų bioskaidriąją dalį. Už toną teks mokėti 74 eurus. Per metus TRATC tokių atliekų išrūšiuoja apie 8000 tonų.

Taip pat teks paklusti griežtesniems aplinkosaugos reikalavimams ir papildomai investuoti į surinkimo aikštelių bei nuotekų tinklų atnaujinimą, įgyvendinti kitus sprendinius.

Anot laikinosios vadovės, ateinantys metai ir tolimesnė perspektyva nežada nieko optimistiško, o visa tai neišvengiamai veda prie įkainių didinimo gyventojams.

Vis dėlto pastaruoju metu Pagėgių savivaldybės taryboje neketinama peržiūrėti 2025 metais patvirtintų kainų. Šiuo metu 50 kvadratinių metrų buto savininkas per metus sumoka apie 66 eurus rinkliavos mokesčio, o 100 kvadratinių metrų individualaus namo savininkui skaičiuojama apie 146 eurus per metus. Tiesa, rūšiuojant galima sutaupyti iki 97 eurų per metus.

Šilutėje tuo tarpu už vieną nekilnojamojo turto vienetą mokama 105,12 euro per metus.

Visa ši situacija atskleidžia vieną svarbią problemą – dabartinis atliekų tvarkymo modelis tampa vis sunkiau suderinamas su pačios valstybės keliamais aplinkosauginiais tikslais. Gyventojai skatinami rūšiuoti ir mažinti mišrių atliekų kiekius, tačiau pati sistema finansiškai vis dar priklauso nuo kuo didesnio atliekų srauto. Todėl šiandien susidaro paradoksas: kuo sėkmingiau visuomenė rūšiuoja, tuo garsiau kalbama apie naują rinkliavų didinimą ateityje.