Nemuno deltai – UNESCO galimybė: tarp prestižo, lūkesčių ir bendruomenių klausimų

Susitikime dalyvavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė bei Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Mokslo programų vadovė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė pristatė UNESCO teritorijų veikimo principus ir tarptautinę praktiką. Diskusijos metu akcentuota, kad šiuo metu tai nėra sprendimas ar galutinis statusas – kalbama apie galimybę ir idėją, kurios ateitis priklausys nuo vietos žmonių nuomonės bei bendro sutarimo.

Pasak specialistų, UNESCO vardas galėtų sustiprinti Nemuno deltos žinomumą tarptautiniu mastu, pritraukti daugiau gamtą ir kultūrą vertinančių lankytojų, atverti platesnes tarptautinio bendradarbiavimo bei europinio finansavimo galimybes. Taip pat tikimasi, kad toks statusas prisidėtų prie vietos bendruomenių telkimo ir krašto identiteto stiprinimo.

Vis dėlto bene daugiausia diskusijų sukėlė klausimas, ar UNESCO statusas neatneštų papildomų ribojimų vietos gyventojams.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus pasakojo kartu su specialistais lankęsis Skandinavijos šalyse, kuriose UNESCO teritorijos jau veikia praktiškai.

„Pirmiausia domėjausi neigiamais aspektais – ar žmonės jaučia papildomus apribojimus, ar tai trukdo gyvenimui ir verslui. Tačiau, kiek teko kalbėtis su gyventojais ir verslais, nė vienas neįvardijo papildomų minusų dėl UNESCO statuso. Visi ribojimai buvo likę tie patys, kurie galiojo ir iki tol. Tuo tarpu pats statusas suteikė daugiau galimybių veikti socialinėje plotmėje, dalyvauti projektuose, stiprinti vietos iniciatyvas“, – sakė A. Jurkus.

Būtent galimų apribojimų tema daugiausia rūpėjo Rusnės ir Kintų seniūnijų atstovams. Kintų seniūnė Sigita Kasparavičienė pabrėžė, kad šiandien teritorijoje jau galioja nemažai gamtosauginių reikalavimų.

„Turime daug saugomų teritorijų, todėl kasdien susiduriame su iššūkiais prižiūrint aplinką ir vykdant įvairius darbus pagal specialius reikalavimus. Natūralu, kad žmonėms svarbu suprasti, ar ateityje neatsiras dar daugiau apribojimų“, – kalbėjo seniūnė.

Atsargią poziciją išsakė ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jo teigimu, svarbiausia užtikrinti, kad galimas UNESCO statusas netaptų papildoma našta vietos gyventojams.

„Aš nesu prieš UNESCO. Tačiau esu prieš perteklinius apribojimus. Dažnai teoriškai viskas atrodo gražiai, bet praktikoje atsiranda kliūčių, kurios apsunkina žmonių gyvenimą. Jau dabar turime pavyzdžių, kai dėl įvairių draudimų negalime tinkamai sutvarkyti kai kurių Nemuno deltos teritorijų – jos tampa apleistos ir nereprezentatyvios. Todėl labai svarbu aiškiai suprasti, ar šis statusas neatneštų papildomų suvaržymų Kintų ir Rusnės gyventojams“, – sakė meras.

Nepaisant skirtingų nuomonių, susitikimo dalyviai sutarė dėl vieno – Nemuno delta yra išskirtinis kraštas, turintis unikalią gamtą, savitą architektūrą ir stiprias bendruomenes. Todėl sprendimai dėl regiono ateities turi būti priimami girdint vietos žmonių balsą ir ieškant balanso tarp gamtos apsaugos, gyvenimo kokybės bei krašto vystymo.

Apie tolesnę UNESCO iniciatyvos eigą, bendruomenių diskusijas ir priimamus sprendimus skaitytojus informuosime ir toliau.