„Vėdryno“ pavasaris

Elena, pradėdama diskusiją, teigė, kad skaitymas yra vienas svarbiausių žmogaus poreikių, suteikiantis ne vien estetinį, dvasinį pasitenkinimą ar nuolatinį kūrybos ugnies kurstymą, bet duodantis ir labai daug praktinės naudos. Trokštame žinių, pasaulio ir savęs pažinimo, skaitymu gydome savo pavargusią sielą, prieš miegą sekame pasakas savo vaikaičiams...

Na, o ką šiuo metu skaito vėdrynietės? Ką rekomenduotų savo kolegėms?

Birutė pristatė biomedicinos mokslų daktarės, vaikų ligų gydytojos Ivetos Skurvydienės knygą „Dvidešimt vakarų (moterų pasakos)“. Ši knyga pelnė 2025 m. „Tauragės metų knygos“ titulą. Tai unikalios moterų gyvenimo istorijos, tačiau kiekviena jų galėjo nutikti ne vienai iš mūsų.

Nijolė žavisi poezija, ir kiekvienas jos gyvenime sutiktas rašantis žmogus jai yra įdomus. Net laikraštyje perskaitytas straipsnis apie nepažįstamą kuriantį žmogų skatina Nijolę nuoširdžiai domėtis jo veikla ir kūryba.

Irena šiandien pristatė magiškojo realizmo literatūros atstovus, kurių kūryboje gausu realistinio ir magiškojo pasaulio sąsajų, mitais ir tikėjimais persipynusios realybės bei istorijos. Tai literatūros kryptis, kurioje tikroviška, kasdienė aplinka susipina su stebuklingais, antgamtiškais elementais – paslaptingas literatūros žanras, neturintis aiškių ribų, o kartais ir struktūros. Šio žanro atstovai, kurių knygas kolegėms rekomendavo Irena, yra pelnę tikrą skaitytojų pripažinimą. Tai poetės, vertėjos Zitos Mažeikaitės knyga „Esanti“. Kaip pati autorė teigė, tai „...knygelė, tarsi supinta iš įvairiaspalvių gijų. Kaip ir pats gyvenimas. Tose gijose – močiutės Magdelenos užkalbėjimai, šilinių dzūkių pamokymai, kerinti Vilniaus bažnyčių dvasia, Švedijos skiautinys, banguota laiko tėkmė, mintys apie nebūtį. Esu tose praeities ir dabarties gijose, vis dar negalinti atsistebėti šiuo pasauliu ir jo stebuklais“. Kitas magiškojo realizmo lietuvių literatūros atstovas – Vytautas Bložė. Sovietmečiu nespausdinta poeto kūryba po kelių dešimtmečių atrasta ir pristatyta skaitytojams skamba labai aktualiai, magiškai ir nepamirštamai. Trečiasis autorius, kurį pristatė Irena, – Kolumbijos rašytojas, Nobelio premijos laureatas G. G. Markesas ir jo romanas „Šimtas metų vienatvės“. Tai pavyzdinis magiškojo realizmo žanro kūrinys, o pats žanras pagrįstas stebuklinga Pietų Amerikos tikrove. Romane gausu mistiškų situacijų – dvasių klaidžiojimo namuose po mirties ar neįprastai ilgo pagrindinių veikėjų gyvenimo. Vėdrynietės pasidžiaugė, kad ir joms smagūs šio žanro skaitiniai.

Onutė teigia, kad jos skaitomos knygos ir jų tematika įvairiais gyvenimo tarpsniais kinta, kuo ji pati labai džiaugiasi. „Paskaitydavau ir meilės romanų, skaitydavau net naktimis, kaip vaikystėje, „po antklode“, kad niekam netrukdyčiau... Šiandien skaitau istorines, dokumentines knygas. Labai domiuosi Lietuvos valdovų dinastijomis, jų gyvenimo ir veiklos aprašymais, istorinėmis asmenybėmis, keitusiomis Lietuvos, Europos, o ir pasaulio istorinį bei politinį gyvenimą.“

Zina sako, kad nė vienas iš mūsų neliekame abejingas Viktorijos Daujotytės knygoms. „Tai Lietuvos fenomenas“, – teigia Zina, pristatydama rašytojos knygą „Iš Bileišių vasarų: sodininkui“. O pati Viktorija Daujotytė sako, kad tai „...atostogaujančios sąmonės tekstai, akivaizdu, kad sąmonei atostogų nebūna, tik sulėtėja laikas ir žmogus tampa atidesnis aplinkai ir savo vidui. Knyga dedikuota vyrui Antanui Pakeriui – Sodininkui, kurio gimtinėje skleidžiasi, žydi ir vysta rudeniop keliolika fiksuojamų vasarų“. Zina skaitė knygos ištraukas, o mes žavėjomės ne tik rašytojos tekstų gilumu, bet ir Zinos, kaip skaitovės, talentu.

Vida pristatė Igno Dilio (Staškevičiaus) knygą „Pasaulis jų akimis. Pokalbiai iš esmės“. Joje iškilios meno, mokslo ir dvasinio pasaulio asmenybės dalijasi savo įžvalgomis ir svarstymais, kuriuose atsispindi ne vienus metus trunkantys jų tyrimai, praktiniai stebėjimai ir gyvenimiška patirtis.

Aldona vėdryniečių popietę užbaigė pristatydama Rumi poezijos rinkinį „Meilės ir išminties knyga“. Lietuvoje Rumi vardą girdėję tie, kurie domisi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba vis dar menkai žinoma. Šis kūrinys laikomas bene įtakingiausiu veikalu islamiškajame pasaulyje po Korano. Osmanų imperijos laikais net buvo steigiamos specialios institucijos, nagrinėjančios Rumi palikimą, o poezija ir jo mokymas buvo aukščiau konfesijų ir religinių dogmų. Todėl nenuostabu, kad ir mūsų dienomis Rumi sulaukia vis daugiau skaitytojų. Praėjus šimtmečiams, poeto kūriniai deklamuojami, dainuojami, jiems kuriama muzika, jie įkvepia kurti romanus ir filmus. Klausėmės Aldonos skaitomų Rumi eilėraščių, kurie leido prisiliesti prie šio poeto išminties ir meilės, pajusti Rytų kultūros ir poezijos grožį.

Apibendrindama šios popietės dalyvių įžvalgas, jų skaitomų knygų temų ir žanrų įvairovę, Elena teigė: „Labai jaudina mūsų visų nenumaldomas noras skaityti, patirti įvairiausių literatūros žanrų žavesį, dalintis su kitais perskaitytų knygų įspūdžiais, nesigėdyti ašarų, jei skaitomi tekstai užgauna skaudžias mūsų sielos stygas. Juk visi žinome, kad skaitymas – vienumos laimė. Laimė, kai esi vienas su tekstu, su knyga, su nuolatiniu žinių ir žmogaus kūrinijos vaisių troškuliu.“