Pagėgių švietimas grimzta žemyn: po dviejų liberalų kadencijų – tik 128 vieta Lietuvoje

Kaimynai nuvažiavo į priekį

Skaičiai šį kartą kalba labai aiškiai. Tauragės „Versmės“ gimnazija Lietuvoje užėmė 19 vietą, Šilutės Vydūno gimnazija – 51 vietą, o Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija liko tik 128-oje pozicijoje.

Mažai savivaldybei tai nėra „vidutinis rezultatas“, kaip kartais mėgstama raminti visuomenę. Tai signalas, kad sistema stringa. Nuo Tauragės atsiliekama daugiau nei šimtu pozicijų, nuo Šilutės – daugiau nei šešiasdešimčia. Ir visa tai vyksta po beveik dviejų liberalų mero Vaido Bendaravičiaus kadencijų.

Per tą laiką Pagėgiuose netrūko kalbų apie švietimo pertvarką, tačiau realūs rezultatai šiandien atrodo gana kukliai. Kaimyninės savivaldybės investavo į mokyklų stiprinimą, mokytojų pritraukimą, infrastruktūrą ir akademinius rezultatus. Pagėgiuose tuo metu daugiausia energijos buvo skirta mokyklų tinklo mažinimui.

Optimizacija virto nykimu

Būtent dabartinės valdžios laikotarpiu buvo uždaryta didžioji dalis kaimo mokyklų – Natkiškių Zosės Petraitienės, Stoniškių, Šilgalių, Piktupėnų, Lumpėnų, Žukų ir kitos.

Gyventojams tuomet buvo aiškinama, kad mokinių sutelkimas į dvi pagrindines gimnazijas pagerins ugdymo kokybę, sustiprins mokytojų bazę ir leis efektyviau investuoti į švietimą. Rezultatai šiandien rodo ką kita.

Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos pastatas rimtesnio atnaujinimo iš esmės nematė beveik du dešimtmečius. Paskutinė didesnė renovacija vyko dar 2006–2007 metais. Sporto aikštynas seniai neprimena šiuolaikinės ugdymo erdvės, dalis kabinetų atrodo pavargę labiau nei juose dirbantys mokytojai. Tuo metu valdžia ir toliau kalba apie strategijas, veiklos gaires ir planus.

Problema jau seniai ne tik reitinguose

Formaliai 128 vieta Lietuvos mastu gal ir neatrodo katastrofiškai. Tačiau mažai savivaldybei, kuri praktiškai visą švietimo sistemą sukoncentravo į kelias įstaigas, toks rezultatas turėjo būti bent jau ženkliai aukštesnis.

Ypač kai patys politikai pripažįsta problemas, apie kurias vietos bendruomenė kalba jau seniai: mokytojų trūkumą, specialistų stoką ir sunkiai sprendžiamas demografines problemas.

„Rezultatas iš tiesų nėra džiuginantis. Vieta, kurioje liko Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, manęs netenkina. Kasmet aptariame rezultatus, nusimatome veiklos gaires ir planus, tačiau ne viską pavyksta įgyvendinti“, – komentavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius.

Meras taip pat pripažino, kad viena didžiausių problemų tampa mokytojų trūkumas.

Ir čia slypi esminis klausimas – kodėl ši problema Pagėgiuose tik gilėja?

Jauni specialistai nesirenka savivaldybių vien pagal gražius pažadus. Jie renkasi aplinką, atlyginimą, darbo sąlygas, modernias mokyklas ir aiškią perspektyvą. O kai gimnazija metų metus stagnuoja, natūralu, kad stagnuoti pradeda ir pati sistema.

Kol kas daugiau kalbų nei proveržio

Didžiausias paradoksas tas, kad Pagėgiai šiandien jau praktiškai nebeturi kur trauktis. Didžioji dalis tinklo „optimizuota“, mokyklos uždarytos, sistema centralizuota. Kitaip tariant – visos prielaidos proveržiui lyg ir buvo sukurtos. Tačiau proveržio nėra.

Todėl šiandien vis garsiau kyla klausimas: ar optimizacija iš tiesų buvo orientuota į švietimo kokybę, ar tiesiog į biudžeto eilutes?

Nes kol kas susidaro įspūdis, kad Pagėgių valdžia daug metų labai sėkmingai optimizavo pačias mokyklas, tačiau taip ir nesugebėjo optimizuoti rezultatų.

O švietime anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai nebeužtenka kalbėti apie „iššūkius“. Tada tenka atsakyti už rezultatą. Ir 128 vieta šįkart jau skamba ne kaip statistika. O kaip diagnozė liberalų valdžiai Pagėgiuose.