Pagėgiuose atvertas Žąsų muziejus: kai eksponatai prabyla garsiau už skandalus

Pagėgių vardas ir žąsų istorija

Vakaro pradžioje viena svarbiausių muziejaus įkūrėjos Svetlanos Jašinskienės minčių tapo pasakojimas apie pačių Pagėgių vardo kilmę. Kaip renginio metu priminta, kraštotyrininkas Vytenis Almonaitis yra užrašęs versiją, kad Pagėgių pavadinimas galėjo kilti nuo laukinių žąsų gagėjimo Pamario pievose. Todėl, anot muziejaus įkūrėjos, jei kur žąsys ir turi gyvuoti, tai būtent Pagėgiuose. Greta prisiminta ir upė Gėgė, dar labiau sustiprinanti simbolinį ryšį tarp krašto istorijos ir naujojo muziejaus.

Vakaro metu netrūko emocijų ir nuoširdžių padėkų. Svetlana Jašinskienė neslėpė, kad muziejaus kūrimas buvo ilgas, reikalavęs ne tik idėjų, bet ir daugybės rankų darbo. Ji dėkojo visiems, kurie padėjo įrenginėti ekspozicijas, valyti, nešti, rūšiuoti, klijuoti, ieškoti eksponatų ir tiesiog buvo šalia viso proceso metu. Muziejaus įkūrėja ne kartą akcentavo, kad tai nėra vien jos šeimos kūrinys – tai daugelio žmonių bendras darbas ir bendruomenės dovana Pagėgiams.

Muziejus, gimęs iš žmonių gerumo

Didelė dalis vakaro buvo skirta tiems, kurie prisidėjo prie muziejaus atsiradimo. Paaiškėjo, kad daugybė eksponatų atkeliavo iš įvairių žmonių kolekcijų, dovanų ir net atsitiktinių atradimų. Vieni atveždavo žąsis iš sendaikčių turgų, kiti ieškodavo žemėlapių ar senų monetų su žąsų simbolika, treti dovanojo lentynas, baldus ar tiesiog savo laiką.

Ypatingai šiltai renginyje kalbėta apie Švedijoje gyvenančią Laimą Anderson, nuo kurios kolekcijos iš esmės ir prasidėjo visas muziejus. Kaip pasakojo S. Jašinskienė, pažintis užsimezgė Vilniaus knygų mugėje, kur reklamuojant Žąsų turgų netikėtai buvo pasiūlyta perimti ilgus metus kauptą žąsų kolekciją. Būtent ši dovana tapo pamatu būsimam muziejui.

Vakaro metu netrūko ir simbolinių dovanų. Vienas ryškiausių vakaro svečių – Vainuto gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Vincas Žąsytis. Jis ilgus metus gyveno Pagėgiuose, buvo ilgametis saviveiklininkas ir folkloristas. V. Žąsytis muziejui įteikė tikrą žąsies sparną. Jis pasakojo, kad lietuvių etnokultūroje žąsies sparnas simbolizuoja santarvę, draugystę ir namų apsaugą nuo blogio. Kiti svečiai taip pat dovanojo rankų darbo žąsis, puodelius, meno dirbinius bei įvairius eksponatus būsimoms ekspozicijoms.

Privatūs muziejai tampa Lietuvos perliukais

Į muziejaus atidarymą atvyko ir Lietuvoje gerai žinoma Varlių muziejaus įkūrėja Reda Pečiulienė-Šilingė, turinti daugiau nei aštuonių tūkstančių varlių kolekciją. Ji pasakojo, kad privatūs muziejai Lietuvoje pastaraisiais metais tampa vis labiau atrandami žmonių, ypač po karantino, kai keliautojai pradėjo ieškoti įdomių vietų pačioje Lietuvoje. Anot jos, būtent tokie nedideli, asmeniniai muziejai tampa tikrais šalies perliukais.

Svetlana Jašinskienė atskleidė, kad Žąsų muziejus – dar tik pradžia. Ateityje planuojama nuolat keisti ekspozicijas, rengti „Muziejaus svečių“ rubriką, į Pagėgius atsivežti kitų kolekcininkų eksponatų, kad žmonės turėtų priežastį sugrįžti dar kartą.

Vakaro pabaigoje svečiai sudalyvavo išradingai sugalvotoje Ritos Vidraitės juostos perkirpimo ceremonijoje ir pirmą kartą pasklido po naująjį muziejų. Šventinę nuotaiką savo dainomis kūrė gitara grojęs Vincas Žąsytis, žinomų melodijų pynę savo kūrybos eilėmis papildžiusi Vaida Petrauskienė bei jautriai ir įtaigiai dainavusi Svetlanos ir Edmundo dukra Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Svečiai vaišinosi Ievos Vencienės iš Pavilkių kepta namine duona ir Svetlanos virta obuolių tyre, skanavo arbatos. Tarp muzikos, juoko ir ilgų pokalbių tvyrojo viena aiški nuotaika – Pagėgiai nuo šiol turi dar vieną savitą, šiltą ir labai žmogišką vietą, gimusią iš meilės savo kraštui, istorijai ir žmonėms.