Atliekų krizė kitaip: gyventojų skolos smaugia savivaldybę?

Neseniai laikraščio puslapiuose apžvelgėme Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) įsiskolinimo problemą, kuri išryškėjo svarstant įstaigos veiklos ataskaitą. Pagėgių savivaldybė yra TRATC dalininkė, o pagrindine įsiskolinimo priežastimi buvo įvardintas mažėjantis mišriųjų komunalinių atliekų kiekis – gyventojams aktyviau rūšiuojant, mažėja iš šios atliekų dalies gaunamos pajamos, tačiau sistemos išlaikymo kaštai nesitraukia. (Š. m. gegužės 19 d. „Šilokarčema“ Nr. 36, „Atliekų rūšiavimas mažina šiukšles, bet augina kaštus“). Tačiau Šilutės rajono savivaldybėje ryškėja kita, ne mažiau pavojinga problema – didžiulės nesurenkamos vietinės rinkliavos skolos už komunalinių atliekų tvarkymą. Šį kartą problema slypi ne rūšiavimo sistemoje, o pačiame pinigų surinkime bei skolų išieškojime.

Skolos beveik nebekontroliuojamos

Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje Vidaus audito tarnybos pateiktos išvados atskleidė nemalonią realybę – vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą skolos jau priartėjo prie pusės milijono eurų. 2025 metų pabaigoje jos siekė 444,8 tūkst. eurų, kai 2024 metų pabaigoje buvo 443,9 tūkst. eurų. Formaliai skola lyg ir nebeauga, tačiau pats jos dydis rodo sisteminę problemą.

Posėdyje ne kartą akcentuota, kad beveik 445 tūkst. eurų skola sudaro apie 40 procentų visų metinių pajamų, surenkamų už atliekų tvarkymą. Kitaip tariant, beveik pusė planuojamų sistemos pajamų realiai lieka nesurinkta arba į savivaldybės biudžetą grįžta gerokai pavėluotai.

Ir čia išryškėja paradoksali situacija – atliekų surinkimo paslaugų teikėjai nelaukia, kol gyventojai susimokės. Už suteiktas paslaugas jiems turi būti atsiskaitoma laiku, todėl savivaldybė iš esmės pati tampa sistemos kreditore. Kitaip tariant, sąžiningai mokantys gyventojai ir savivaldybės biudžetas tam tikra prasme dengia susidariusias skolas.

Problema ne tik gyventojų nemokumas

Diskusijų metu buvo bandoma aiškintis, ar skolas daugiausia sudaro keli stambūs skolininkai, ar daugybė pavienių gyventojų. Paaiškėjo, kad problema gerokai sudėtingesnė. Dalis skolų susidaro dėl ilgą laiką nesumokančių gyventojų, kita dalis – dėl pačios sistemos specifikos.

Savivaldybės atstovai aiškino, kad situaciją iš dalies pakeitė perėjimas nuo metinių prie mėnesinių sąskaitų. Anksčiau gyventojai dažnai sulaukdavo vienos didesnės metų sąskaitos ir tada būdavo priversti atsiskaityti. Dabar mokėjimai išskaidyti kas mėnesį, todėl dalis žmonių pradeda vėluoti po vieną ar kelis mėnesius, o metų pabaigoje tai jau atsispindi bendroje skolų statistikoje.

Tačiau vien šiuo argumentu problemos paaiškinti nepavyko. Kontrolės komitete nuskambėjo ir kita svarbi detalė – net pradėjus teisminius procesus, pinigai savivaldybę pasiekia labai lėtai. Skolos dažniausiai išieškomos per antstolius, mažomis dalimis, kartais po kelis eurus per mėnesį. Tai reiškia, kad net laimėjus bylą realus pinigų grįžimas gali užtrukti ne vienerius metus.

Sudėtinga sistema ir specialistų trūkumas

Vidaus audito tarnyba pripažino, kad pati skolų kontrolė iki šiol nebuvo pakankamai efektyvi. Situaciją apsunkino ir specialistų trūkumas – maždaug pusmetį savivaldybė neturėjo darbuotojo, kuris administruotų dalį skolų išieškojimo procesų. Dėl to funkcijos buvo paskirstytos kitiems specialistams.

Posėdžio metu informuota, kad neseniai įvykęs konkursas leido surasti naują darbuotoją Teisės skyriui. Tikimasi, kad tai paspartins skolų administravimą ir teisminių procesų inicijavimą. Tačiau net ir čia skambėjo abejonės, ar vieno žmogaus pakaks beveik pusės milijono eurų problemai suvaldyti.

Svarstyta ir galimybė samdyti išorės įmones skolų administravimui, tačiau paaiškėjo, kad didžioji darbo dalis vis tiek liktų pačiai savivaldybei – dokumentų rinkimas, bylų ruošimas ir informacijos administravimas. Kitaip tariant, išorinis paslaugos pirkimas nebūtų stebuklingas „mygtuko paspaudimas“, kuris automatiškai išspręstų problemą.

Pripažįsta ir komunikacijos problemą

Posėdžio metu nuskambėjo ir dar viena svarbi mintis – dalis gyventojų galbūt iki galo nesuvokia, kokio masto problema formuojasi. Nors skolininkams siunčiami priminimai, delspinigiai ir įspėjimai, savivaldybės atstovai pripažino, kad komunikacija šiuo klausimu turėtų būti aktyvesnė.

Buvo kalbama apie būtinybę aiškiau informuoti žmones, kad skolos niekur nedingsta, o jų išieškojimas galiausiai vis tiek pasiekia teismus ir antstolius. Kartu pripažinta, kad dabartinė sistema reikalauja daug administracinių resursų, o procesai valstybiniu mastu išlieka sudėtingi ir lėti.

Kol kas vienintelis pozityvus aspektas – skola bent jau nebeauga taip sparčiai, kaip buvo baiminamasi anksčiau. Tačiau beveik pusės milijono eurų „pakibimas ore“ rodo, kad komunalinių atliekų sistema vis labiau tampa ne tik atliekų tvarkymo, bet ir finansinio išgyvenimo klausimu.