Renovuotos perėjos tapo kliūčių ruožu

Nei praeiti, nei peršokti

Prie Lietuvininkų gatvės 61-ojo namo įrengta pėsčiųjų perėja po lietaus tampa tikru išbandymu. Skaitytojų teigimu, balos čia kaupiasi nuolat, o vandens kiekis kartais būna toks, kad pėstiesiems tenka ieškoti aplinkkelių arba rizikuoti sušlapti kojas.

Gyventojai pasakoja, kad apie problemą buvo informuota ir kelio priežiūrą vykdanti įmonė. Atsakymas, anot jų, buvo paprastas – taip numatyta metodikoje ir viskas padaryta tinkamai.

Tačiau pėstiesiems tokie paaiškinimai menkai guodžia. Juk norint pereiti gatvę tenka ne tik stebėti automobilius, bet ir ieškoti būdo, kaip įveikti vandens telkinį. Peršokti balą sudėtinga, nes iškart atsiduri važiuojamojoje dalyje. Apeiti taip pat ne visada yra kur.

Dar prieš kurį laiką panaši situacija buvo fiksuota ir Žemaitijos gatvėje, kur po stipresnio lietaus vanduo buvo užtvindęs dalį važiuojamosios dalies.

Saugiau pėstiesiems ar sudėtingiau visiems?

Naujosios saugumo salelės buvo įrengtos siekiant pagerinti pėsčiųjų saugumą. Tačiau šiandien vis daugiau gyventojų klausia, ar buvo įvertintos visos pasekmės.

Pėstieji skundžiasi balomis, o vairuotojai vis dažniau mini kitą problemą – sumažėjusį gatvės pralaidumą, kai  buvo susiaurinta važiuojamoji dalis pačioje sankryžoje.

Ypač tai jaučiama važiuojant iš pagrindinės gatvės į Žalgirio gatvę. Piko metu prasilenkti transporto priemonėms tampa sudėtingiau, o papildomų iššūkių sukelia ir pėsčiųjų perėjos sankryžos prieigose.

Kol kas vasara leidžia šias problemas šiek tiek pamiršti, nes eismas mieste mažesnis. Tačiau kyla klausimas, kas nutiks rugsėjį, kai į gatves grįš moksleiviai, padidės transporto srautai ir pėsčiųjų perėjomis naudosis gerokai daugiau žmonių.

Kas bus žiemą?

Kas bus žiemą, jei pasitaikys tokia pat snieguota, kaip praėjusi? Praėjusiais metais žmonės jau matė situacijų, kai dėl gausaus sniego susiaurėdavo važiuojamoji dalis, o institucijos ilgai aiškindavosi, kas turi pasirūpinti sniego išvežimu.

Pagrindinę miesto gatvę prižiūrinti įmonė tuomet aiškino, kad išvežti nukastą sniegą nėra jos pareiga. Seniūnija savo ruožtu rodė į kelio priežiūros bendrovę. Galiausiai problema likdavo ten, kur ir buvo – gatvėje.

Todėl natūraliai kyla klausimas, kaip naujosios saugumo salelės atrodys žiemą. Jei prie jų kaupsis sniegas ir ledas, ar pėstiesiems bus patogiau? Ar vairuotojams bus lengviau manevruoti? O gal vėl prasidės institucijų ginčai dėl atsakomybės?

Nuo duobių prie salelių

Vyresni šilutiškiai puikiai prisimena laikus, kai centrinė miesto gatvė buvo tikras išbandymas vairuotojams dėl duobių gausos. Vėliau gatvė buvo kapitaliai sutvarkyta, išasfaltuota, įrengti šaligatviai, ir ilgą laiką didesnių problemų nekilo.

Tačiau vieną dieną buvo nuspręsta, kad pėsčiųjų saugumą pagerins saugumo salelės. Ar tikrai tai buvo geriausias sprendimas? Tai klausimas, į kurį šiandien atsakymo ieško vienas vairuotojas.

Juk daugelyje miestų panašiose vietose įrengiami šviesoforai su pėsčiųjų iškvietimo mygtukais. Tokia sistema ne tik padidina pėsčiųjų saugumą, bet ir leidžia efektyviau reguliuoti transporto srautus.

Žinoma, tai tik viena iš galimų alternatyvų. Tačiau žvelgiant į po lietaus skęstančias perėjas, susiaurėjusias gatves ir augantį vairuotojų bei pėsčiųjų nepasitenkinimą, kyla pagrįstas klausimas – ar tikrai buvo pasirinktas geriausias sprendimas?

Kol kas atrodo, kad naujosios perėjos tapo ne saugumo simboliu, o dar vienu objektu, primenančiu seną lietuvišką taisyklę: projektas gali atrodyti puikiai brėžiniuose, tačiau tikrasis jo egzaminas prasideda tuomet, kai prasideda lietus.