Šilutės krepšinis susigrąžina savo talentus
Šilutės krepšinio klubas pradėjo ruoštis naujam sezonui. Išsaugotas trenerių štabas, komplektuojama Nacionalinės krepšinio lygos komanda, o vienu svarbiausių žingsnių tapo sprendimas steigti Regionų krepšinio lygos ekipą. Klubo vadovai ir treneriai įsitikinę – tai bus tvirtas tiltas tarp vaikų krepšinio ir profesionalų sporto. Apie būsimą sezoną, jaunimo ugdymą, į Šilutę grįžtančius talentus bei komandos komplektaciją kalbamės su komandos vyr. treneriu.
– Socialinėje erdvėje jau matyti, kad Šilutė pradėjo ruoštis naujam sezonui anksčiau nei įprasta. Tačiau bene didžiausia naujiena – Regionų krepšinio lygos komanda. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?
– Pirmiausia pasitvirtinome trenerių štabą. Naujasis direktorius Gediminas Butkus labai norėjo, kad jis išliktų šilutiškas. Mes su Arnoldu puikiai žinome Šilutės krepšinio istoriją, tradicijas, vertybes, todėl po pokalbių nusprendėme tęsti pradėtus darbus.
Tačiau vien trenerių išlaikymo nepakanka. Nuo pat pirmųjų pokalbių su direktoriumi daug dėmesio skyrėme jaunimo ugdymui. Pastebėjome, kad daugeliui jaunų žaidėjų, baigusių sporto mokyklą ir patekusių tiesiai į Nacionalinę krepšinio lygą, pereinamasis etapas būna labai sudėtingas. Jie iš vaikų krepšinio iš karto atsiduria profesionalioje aplinkoje, kur viskas vyksta daug greičiau – kitoks fizinis pasirengimas, didesnis kontaktas, didesni reikalavimai.
Todėl ir gimė Regionų krepšinio lygos komandos idėja. Mes ją matome kaip pereinamąją grandį, kaip tiltą tarp vaikų ir profesionalaus krepšinio. Tai vieta, kurioje žaidėjas gali sustiprėti fiziškai, subręsti psichologiškai, priprasti prie vyrų krepšinio ir tik tada žengti į aukštesnį lygį.
– Kitaip tariant, kuriate sistemą, kuri jau seniai sėkmingai veikia didžiuosiuose Lietuvos klubuose?
– Taip. Dviračio neišradinėjame. Tai piramidės principu paremta sistema. Apačioje yra vaikų krepšinis, po to – Regionų lyga, o aukščiausias laiptelis – Nacionalinė krepšinio lyga.
Tokią sistemą turi stipriausi Lietuvos klubai. Mes norime, kad ir Šilutėje jaunas žmogus aiškiai matytų savo kelią: nuo vaikų treniruočių iki pagrindinės komandos.
– Ar visi treneriai palaikė tokią idėją?
– Prieš priimdami sprendimą surengėme susitikimą su vaikų treneriais. Žinoma, buvo diskusijų, buvo įvairių nuomonių, kalbėjome apie žaidėjų krūvius, dalyvavimą skirtingose komandose.
Tačiau visi supratome vieną dalyką – svarbiausias yra ne trenerio, o vaiko interesas. Turime ugdyti žaidėją ir sudaryti jam kuo geresnes sąlygas tobulėti.
Galiausiai priėmėme kompromisą ir vienbalsiai nusprendėme steigti RKL komandą. Visi treneriai sutiko ir yra pasiruošę prisidėti.
– Regionų lygoje Šilutė startuos B divizione. Kodėl pasirinktas būtent šis kelias?
– Mums svarbiausias nėra rezultatas Regionų lygoje. Mums svarbiausia – ugdymas.
Ten žaidžia ir patyrę vyrai, ir jaunimas. Jaunas žaidėjas gali pajusti tikrą vyrišką krepšinį, priprasti prie kontakto, suprasti, kokie reikalavimai keliami suaugusiųjų sporte.
Jeigu žaidėjas ten tobulėja ir rodo gerus rezultatus, jis gali tapti ir Nacionalinės lygos pagrindinės komandos žaidėju. Mes niekada neatmetame tokios galimybės.
– Vienas svarbiausių tikslų – susigrąžinti į Šilutę išvykusius talentus?
– Tikrai taip. Turime labai gabių vaikinų, kurie pasirinko stiprias krepšinio mokyklas Vilniuje ar Klaipėdoje. Tai normalu, tačiau mes norime, kad jie sugrįžtų.
Jau dabar matome pirmuosius rezultatus. Į komandą grįžta Vitoldas Gavėnas. Šimtu procentų grįžta Adrijus Auškelis iš Vilniaus „Ryto“. Labai norime susigrąžinti ir Ainardą Misį, kuris šiuo metu atsigauna po operacijos.
Taip pat norime išsaugoti Matą Gratkauską. Tai mūsų perspektyviausi jaunieji žaidėjai, kuriems sudarysime visas sąlygas augti.
– Jie žais su dvigubomis licencijomis?
– Taip. Jie rungtyniaus tiek Regionų lygoje, tiek Nacionalinėje krepšinio lygoje.
Tai labai svarbu. Jaunam žaidėjui būtina gauti kuo daugiau žaidybinio laiko. Tik taip jis gali tobulėti.
– Pereikime prie pagrindinės komandos. Viena svarbiausių naujienų – Lukas Kazlauskas lieka Šilutėje.
– Taip, Lukas lieka trečiam sezonui. Tai labai svarbi žinia mums.
Jis yra komandos įžaidėjas, žmogus, kuris kuria žaidimą. Praėjusį sezoną Lukas buvo pirmas lygoje pagal rezultatyvius perdavimus. Tokių žaidėjų nėra daug.
– Sakėte, kad jis jums primena Liną Lekavičių.
– Taip. Jie labai panašūs savo mąstymu, aikštės matymu, žaidimo skaitymu. Linas daug davė Šilutės krepšiniui, o aš tikiu, kad ir Lukas dar daug duos.
– Kitas svarbus papildymas – Augustinas Mikštas.
– Taip, pasirašėme sutartį su Augustinu Mikštu.
Jis yra centro pozicijos žaidėjas, išsiskiriantis kova dėl atšokusių kamuolių. Praėjusį sezoną per vienerias rungtynes buvo atkovojęs net 22 kamuolius.
Man labai svarbu, kad jau turime pagrindinį įžaidėją ir pagrindinį centrą. Būtent šios pozicijos rinkoje dažniausiai yra deficitinės ir brangiausios.
Todėl šioje vietoje jaučiuosi daug ramiau.
– Tačiau dar ieškosite pastiprinimo?
– Taip, ypač ieškome gero snaiperio.
Praėjęs sezonas mums buvo sudėtingas būtent šioje grandyje. Pagal tritaškių pataikymą buvome tarp silpniausių komandų. Dėl to jaučiu tam tikrą nuoskaudą ir labai noriu, kad kitame sezone ši pozicija būtų daug stipresnė.
Ieškome, stebime rinką, bendraujame.
– Ar komandoje matysime legionierių?
– Tokios galimybės neatmetame. Tačiau pirmiausia norime pamatyti savo jaunimą. Vasarą treniruosimės, organizuosime stovyklas, stebėsime, kaip žaidėjai tobulėja.
Jeigu matysime, kad tam tikrose pozicijose trūksta kokybės, svarstysime ir legionierių variantus. Taip buvo ir praėjusį sezoną.
– Panašu, kad šio sezono tikslas – ne tik rezultatas, bet ir ateities komandos kūrimas?
– Būtent toks mūsų tikslas. Žinoma, visi nori pergalių. Norime kovoti ir siekti kuo aukštesnių rezultatų. Tačiau kartu galvojame ir apie ateitį.
Man vienas didžiausių laimėjimų yra tai, kad jaunimas nori grįžti į Šilutę. Tai reiškia, kad klubas jiems yra svarbus ir jie čia mato savo perspektyvą.
Mes norime sukurti sistemą, kuri veiktų ilgus metus: nuo vaikų krepšinio, per Regionų lygą iki Nacionalinės krepšinio lygos.
Norime, kad po kelių metų pagrindinę komandą sudarytų ne atsitiktinai surinkti žaidėjai, o mūsų pačių užauginti auklėtiniai. Manau, kad būtent tai ir yra tvariausias kelias Šilutės krepšiniui.
Straipsnio komentarai















