Apkaltino, bet neįrodė: po nutraukto tyrimo prabilo Svetlana Jašinskienė

– Neseniai sulaukėte svarbios žinios dėl prieš Jus pradėto ikiteisminio tyrimo. Koks buvo šis procesas ir kuo jis baigėsi?

– Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dabar laukiu viešo atsiprašymo.

Šiandien į mano asmeninį el. paštą įkrito laiškas apie tai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Šis nemalonus procesas tęsėsi nuo sausio mėnesio.

Prokuroro raštą sudaro 12 lapų, kuriuose tuometinės Kultūros centro direktorės Ingos Kuzmarskienės (dabar jau nebe direktorės, nes, viską išardžiusi, sugriovusi ir padavusi mane į teismą, pati pasitraukė) pateikti įvairiausi kaltinimai – nuo Žąsų muziejaus „pagrobimo“ iki dokumentų klastojimo ir kitų tariamų pažeidimų.

Buvo apklausti devyni žmonės. Nevalingai teko nubraukti ašarą skaitant jų liudijimus. Juose paminėti mano atlikti darbai, užsidegimas, atsidavimas tam, ką dirbu, ir daugybė kitų gražių dalykų. Tai tik dar kartą įrodo, su kokiais puikiais žmonėmis man teko dirbti ir bendrauti.

Bet ne apie tai.

– Kaip prasidėjo ši istorija ir kokius veiksmus, Jūsų nuomone, atliko Pagėgių savivaldybės vadovai?

– 2026 m. sausio 7 d. Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius mane atleido iš pareigų, pareiškęs nepasitikėjimą, o jau sausio 9 d. viešai apkaltino mane įvairiais dalykais – kitaip tariant, vagyste. (Nors tuo metu pats laukė nuosprendžio vadinamojoje „čekiukų byloje“, kurioje buvo pripažintas kaltu.)

Negana to, filmuojant LRT televizijos komandai, viešai pareiškė, kad muziejui yra padovanojęs ne vieną skulptūrėlę. Tačiau muziejuje jis buvo apsilankęs tik vieną kartą – lydėdamas Lenkijos delegaciją. Apie jokias dovanas nėra net kalbos.

Nuo 2023 metų savivaldybės rūpestis muziejumi, jo patalpomis, veikla ir darbu jame buvo lygus nuliui.

Daug būtų galima parašyti apie tai, ką valdininkai nuveikė prisidengdami Žąsų muziejaus vardu. Ir tai ne tik mano nuomonė – apie tai kalbama žmonių liudijimuose, apie tai rašė spauda. Bet tegu visa tai lieka jų sąžinei, kaip sako liaudis.

– Ko tikitės dabar, kai tyrimas nutrauktas?

– Dabar tikiuosi tokio pat viešo Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus atsiprašymo – per „Facebook“, LRT televiziją, „Delfi“ ir „Pamario žinias“. Tikiuosi, kad ir šį kartą juristai ar kiti specialistai padės merui surašyti atsiprašymo tekstą taip pat, kaip padėjo surašyti kaltinimus.

Tačiau meras V. Bendaravičius nusprendė savo rankų šiame procese netepti.

– Savo pasisakyme paliečiate ir Kultūros centro vadovybės pasikeitimus. Kodėl tai Jums kelia klausimų?

– Netrukus, vos po poros dienų, tarsi mistiniu būdu atsirado nauja Pagėgių kultūros centro direktorė. Be konkurso, iš karto, nuo pirmos darbo dienos, dokumentus ir padėkas pasirašinėjo ne kaip laikinai einanti direktorės pareigas, o kaip direktorė. Todėl toks paskyrimo būdas ir kelia klausimų.

Bendruomenė nematė jokio viešo konkurso Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Tiesa, viešojo sektoriaus administravimo svetainėse trumpam buvo pasirodęs skelbimas. Tačiau dauguma žmonių tokiose interneto svetainėse nesilanko, ypač žinodami, kaip neretai vyksta priėmimas į viešąjį sektorių.

Taigi atsirado Kultūros centro direktorė Inga Kuzmarskienė, kuriai buvo pavesta „apsaugoti bendruomenės sukurtą vertę“.

– Ką galite pasakyti apie Ingos Kuzmarskienės veiklą ir jos paliktą pėdsaką Pagėgių krašte?

– Taigi – Inga Kuzmarskienė.

Bandau surasti informacijos, ką ši moteris yra nuveikusi Pagėgių kraštui, kokius darbus dirbo, kokią išliekamąją vertę sukūrė. Ieškau... ir nerandu.

Juk visus darbus galima dirbti garbingai ir atsakingai, siekiant rezultatų. Tačiau nerandu nieko, kuo būtų galima pagrįsti tokį pasitikėjimą.

Mano nuomone – ir, sprendžiant iš dalies tyrime liudijusių žmonių pasisakymų, ne tik mano – tai žmogus, kuris sugriovė Pagėgių kultūrą, o šiuo metu eina Pagėgių Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pareigas.

Beje, ir ten netruko atsirasti pritemptų „nuopelnų“, kuriais, matyt, buvo siekiama pagrįsti, kokia atsakinga ir bendruomenės sukurtą vertę sauganti vadovė užėmė ne vienas, o iš karto dvejas direktorės pareigas.

Gal jau „apsaugojo“ tą bendruomenės interesą, o gal tai reikėtų vertinti kitaip, tačiau iš Kultūros centro direktorės pareigų ji atsistatydino.

– Tačiau, Jūsų teigimu, klausimų dėl įtakos išlieka?

– Vis dėlto tai kelia klausimų. Šiuo metu laikinai direktorės pareigas einanti vadovė, kaip kalba darbuotojai, beveik nė vieno sprendimo nepriima nepasitarusi su buvusia direktore, Inga. Todėl natūraliai kyla klausimas – ar atsistatydinimas nebuvo tik formalus žingsnis dėl viešosios nuomonės?

O gal reali įtaka niekur nedingo? Tokie klausimai kyla ne man vienai.

O gal atsistatydinimo priežastis visai kita – didelė dalis darbuotojų iš Kultūros centro išėjo, o ir iš bibliotekos ne vienas žmogus pasitraukė dėl tokio vadovavimo.

– Kokia atmosfera, Jūsų teigimu, vyravo Kultūros centre, kai pradėjo dirbti naujoji vadovė?

– Vos pradėjusi dirbti Kultūros centre, pirmąją darbo dieną naujoji direktorė darbuotojams pareiškė: „Aš pirma mėgstu įkąsti, o po to paguosti...“ Tokiais įspūdžiais dalijosi patys darbuotojai. Pasirodo, XXI amžiuje įstaigoje dar galima ir „kandžiotis“.

Vėliau, man, pavaduotojai apsilankius Kultūros centre pas buvusius kolegas, darbuotojams buvo nurodyta, kad „šios personos Kultūros centre nepageidaujama“. Viešoje įstaigoje.

„Na gerai, – pasakė, – apačioje tegul lankosi, bet į kabinetus nėra reikalo eiti.“

Tuomet kyla paprastas klausimas – kaip žmogui užsisakyti Kultūros centro paslaugas? Nuotoliniu būdu? Ar po daugiau kaip trisdešimties darbo metų žmogus jau nebeturi teisės užeiti į savo buvusią darbovietę?

O mes dar tikimės, kad geri darbai bus prisiminti... Naivūs mes.

– Grįžkime prie kaltinimų. Kokių abejonių Jums sukėlė tyrimo metu vykę procesai?

– Taigi Inga Kuzmarskienė surašo kaltinimus – dokumentų klastojimas, turto grobstymas ir dar daugybė kitų.

Bepigu buvo juos rašyti, kai įstaigos archyve darbuotojams buvo griežtai draudžiama lankytis – net tiems, kurie buvo atsakingi už archyvą. Tuo pat metu tame pačiame archyve dokumentus vartė savivaldybės Centralizuotos buhalterijos skyriaus vedėja Aistė Šegždienė, Kultūros centro ūkvedys Darius Šegžda ir kiti pašaliniai asmenys.

Todėl kyla dar vienas klausimas – ar vykstant tyrimui archyvo patalpos neturėjo būti užplombuotos ir neprieinamos visiems be išimties?

– Nepaisant visų šių įvykių, kuo labiausiai didžiuojatės per savo darbo metus?

– Turiu vieną gerą savybę – viską, ką darau, darau visa širdimi, vedina idėjos ir noro, kad nuo mano darbo mano kraštui ir žmonėms būtų geriau.

Drąsiai tai sakau, nes Pagėgiuose gyvenu, kuriu ir dirbu jau 35 metus.

Per šį laiką nuveikta tikrai daug: prisidėjau prie signatarų perlaidojimo, leidau knygas ir kompaktinius diskus, rūpinausi atminimo lentų įamžinimu, organizavau daugybę masinių renginių, du iš jų teko apginti, kad būtų pripažinti Tautinio kultūros paveldo produktu. Ne kartą atstovavau Pagėgių savivaldybei užsienyje, tarptautinėse parodose, televizijos ir radijo laidose. Ne kartą dalyvauta respublikiniuose konkursuose bei pelnytos solidžios premijos, už kurias su kolektyvu aplankėme Šveicariją, Vokietiją, Švediją.

Man vadovaujant Kultūros centras buvo pripažintas geriausiu Lietuvoje savo kategorijoje. Metus kūriau ir vedžiau Tauragės radijo laidą „Pasivaikščiojimai po Mažąją Lietuvą“, rūpinausi delegacijų išvykimu į Respublikinę dainų šventę, inicijavau 24 žmonių delegacijos kelionę į Pasaulio lietuvių šokių šventę Bostone (JAV), kūriau turistinius maršrutus, dirbau laikraščiuose „Pamarys“ ir „Šilokarčema“, kur turėjau puikią galimybę pažinti šio krašto šviesuolius ir apie juos rašyti. Sukūriau turistinį objektą – Įžymių žmonių sieną. Ir dar daugybę kitų, dažnai nematomų darbų, kuriuos nuveikėme kartu su kolektyvu, bendradarbiais ir bendraminčiais.

Kaip sakoma, jei nebėgsi priekyje, kolektyvas irgi nebėgs.

Mes bėgome. Dirbome. Kūrėme. Padarėme daug.

– Ką norėtumėte pasakyti šios istorijos pabaigoje?

– O tada ateina politikai – sprendimų priėmėjai, verdikto skelbėjai. Lengviausia pašalinti žmogų, kuris tapo populiaresnis, labiau matomas ir žinomas. Pakanka tai pavadinti skambia fraze – „apsaugant bendruomenės sukurtą vertę“.

Todėl būtų labai įdomu pamatyti ir perskaityti, kokią vertę savo darbais sukūrėte jūs, mere Vaidai Bendaravičiau, ir jūs, Inga Kuzmarskiene. Pasidalykite. Mielai perskaitysiu.

Ir visai pabaigai.

Laukiu viešo atsiprašymo.

O drąsių žmonių prašau pasidalyti šiomis įžvalgomis.