Vainutas įrodė: miestelio stiprybė – jo žmonės

Joninių išvakarėse Vainutas tapo vieta, kurioje susitiko praeitis ir dabartis. Čia nebuvo skubėjimo ar noro nustebinti vien tik įspūdinga programa. Šventėje jautėsi kas kita – pagarba savo kraštui ir žmonėms, kurie jį kūrė bei tebekuria šiandien.

Nuo pat ryto miestelyje netrūko gyvybės. Krepšinio aikštelėje virė kovos dėl seniūnės Rasos Balandienės įsteigtų prizų, o aikštėje vis daugėjo žmonių – vieni atėjo su šeimomis, kiti sugrįžo į gimtinę specialiai šiai progai, treti tiesiog norėjo būti kartu.

520 metų istorijos – ne vien datos

Iškilmingoje šventės dalyje skambėjo sveikinimai, tačiau svarbiausia buvo ne oficialūs žodžiai. Vainuto jubiliejus tapo proga pažvelgti į tai, ką reiškia gyventi miestelyje, kuris pergyveno skirtingus laikmečius, matė pakilimus ir išbandymus, tačiau išsaugojo savo veidą.

Tai buvo galima pajausti ir tuomet, kai nuaidėjo trys Brigados Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono salvės. Viena – už Vainuto 520 metų istoriją. Kita – už bendruomenes, kurios išlaiko miestelio gyvybę. Trečioji – už Lietuvą. Tai buvo ne tik ceremonija. Tai buvo pagarbos ženklas kraštui, kuris moka išlikti.

Šventės metu buvo pagerbti Jonai ir Janinos, pasveikintas jauniausias Vainuto gyventojas. Šie simboliniai momentai priminė paprastą tiesą – miestelis gyvas tol, kol jame gimsta vaikai, gyvena šeimos ir perduodamos tradicijos.

Kai džiaugsmą dovanoja paprasti dalykai

Galbūt ne vienam įsimintiniausia šventės akimirka tapo visai ne koncertas ar fejerverkai. Kai virš Vainuto pasirodė lėktuvai ir iš dangaus pabiro saldainiai, aikštėje aidėjo vaikų juokas, o kartu šypsojosi ir suaugusieji.

Tokios akimirkos neįrašomos į istorijos vadovėlius. Tačiau būtent jos sukuria prisiminimus, kurie išlieka ilgam.

Vakare miestelį užliejo muzika. Scenoje pasirodė vietos meno kolektyvai, o vėliau žiūrovus džiugino grupės „Zygga“, „Karaliai“ ir „Man-go“. Tačiau net ir garsiausios dainos tą vakarą nenustelbė svarbiausio dalyko – jausmo, kad Vainutas moka švęsti ne tik savo jubiliejų, bet ir žmones, kurie yra tikrasis šio krašto turtas.

Todėl 520 metų Vainutui – ne riba. Tai dar vienas puslapis istorijoje, kurią ir toliau rašys jo žmonės.